Spalio mėnesį Vilniaus pirminė NT rinka išlaikė visų metų butų pardavimų vidurkio lygį

Spalio mėnesį Vilniaus pirminė NT rinka išlaikė visų metų butų pardavimų vidurkio lygį

Spalio mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduoti 526 butai. Bendras vidutinis 2025 m. būstų pardavimų lygis išlaikomas ir toliau – kiekvieną šių metų mėnesį sostinėje vidutiniškai buvo parduota beveik po 480 butų.

„Maždaug tokiu pat intensyvumu NT plėtotojai kas mėnesį papildo ir būstų sandėlį – pavyzdžiui, spalį penkiuose naujai pradėtuose pardavinėti projektuose arba jų etapuose į rinką pateko 411 naujų butų“, – situaciją komentuoja bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.

Prestižinės klasės būstų parduota daugiau

Pagal parduoto būsto klases tendencijos nesikeičia: spalio mėnesį Vilniuje daugiausiai parduota ekonominės (252 butai) ir vidutinės (231) klasės būstų. Tačiau po vangios vasaros suaktyvėjo prestižinės klasės būstų pardavimas.

„Jei rugpjūčio mėnesį šios klasės būstų Vilniuje tebuvo parduota 19, rugsėjį šis skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – iki 42 butų. Spalį šis lygis buvo išlaikytas – parduoti 43 būstai. Prestižinės klasės būstų pirkėjų suaktyvėjimą matome ne tik iš pardavimų skaičių, bet jaučiame ir patys – mūsų „Algirdo 3“ projekte pastaraisiais mėnesiais potencialių klientų užklausų, skambučių ir butų apžiūrų turime du-tris kartus daugiau nei vasarą“, – pasakoja M. Chmieliauskas.

Pagal populiariausius rajonus spalio mėnesį pirmavo Justiniškės, kuriose parduoti 58 butai. Antroje vietoje buvo Žirmūnai ir Naujamiestis (po 55 parduotus būstus), toliau rikiavosi Naujininkai (53) ir Verkiai (46 parduoti butai). Sostinės būstų sandėlyje spalio mėnesį buvo  5020 butų (rugsėjį – 5052).

Pirminėje Vilniaus NT rinkoje spalį buvo siūloma 2078 jau pastatyti ar netoli statybų pabaigos esantys butai. 2561 būstas buvo ankstyvos statybos stadijoje, dar 316 butų buvo projektuojami ar turintys statybos leidimus, bet dar nepradėti statyti.

Ar NT rinką išjudins II pensijų sistemos pakopos pinigai?

Spalio 24 d. Lietuvos bankas (LB) paskelbė apie atsakingo skolinimo nuostatų pakeitimus, kurie įsigalios nuo kitų metų rugpjūčio 1 dienos. Pagrindinis pakeitimas – kad nuo dabartinių 15 proc. iki 10 proc. bus mažinamas pradinis įnašas, skolinantis pirmajam būstui. Dalis ekspertų mano, kad šis pakeitimas turės pastebimos įtakos NT rinkos aktyvumui, tačiau „Realco“ pardavimų direktorius pabrėžia, jog šį faktorių reikėtų vertinti platesniame kontekste.

„Kai kurie LB pakeitimai skolinimosi sąlygas kaip tik sugriežtins. Pavyzdžiui, vienu procentiniu punktu bus padidintas palūkanų normos testas: bankai vertins paskolos gavėjo galimybes mokėti įmokas, jei palūkanos pakiltų iki 6 proc., vietoje dabartinių 5 proc. Taip pat bus šiek tiek sugriežtintos sąlygos antrojo bei vėlesnių būstų pradiniam įnašui“, – atkreipia dėmesį M. Chmieliauskas.

Jo nuomone, kur kas didesnį poveikį gali turėti pensijų sistemos pokyčiai, įsigaliosiantys jau po poros mėnesių.

„Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad atsiradus galimybei išsiimti dalį sukauptų lėšų iš II pensijų sistemos pakopos, į Lietuvos NT rinką gali būti įlieta iki pusės milijardo eurų. Jei ši prognozė išsipildytų, o NT plėtotojai nesuspėtų su staiga išaugusia paklausa, būstų kainos ūgteltų tikrai pastebimai“, – mano M. Chmieliauskas.

Dar vienu NT rinką balansuojančiu faktoriumi jis įvardija ir atlyginimų augimo spartos sumažėjimą.

„Lietuvos banko duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį mūsų šalies gyventojų bruto atlyginimų metinis augimas siekė beveik 11 proc. LB prognozuoja, kad šiemet darbo užmokesčio sieks 8,2 proc., 2026 m. ūgtels iki 8,9 proc., o dar po metų jau bus tik 6,9 proc.“, – dėmesį atkreipia NT ekspertas.

Pasak M. Chmieliausko, atlyginimams augant lėčiau, žmonės neišvengiamai persvarstys savo finansines galimybes, ypač ryždamiesi tokio didelio pirkinio kaip naujas butas įsigijimui.

„Tad žvelgiant į kitus metus, pagrindiniu NT rinką galinčiu paveikti faktoriumi matyčiau iš II pensijų pakopos išsiimtas lėšas, ypač jei NT vystytojai nepakankamai greitai sureaguos į išaugusią paklausą, tačiau bus ir kitų veiksnių – prognozuojamas atlyginimų augimo lėtėjimas ir su tuo susijęs galimai mažesnis bendras būsto įperkamumas“, – apibendrina M. Chmieliauskas.

„Realco“ – viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtros bendrovių Lietuvoje. Daugiau nei 19 metų rinkoje veikianti įmonė plėtoja gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties projektus, kurie išsiskiria aukšta kokybe, inovatyviais sprendimais ir dėmesiu klientų poreikiams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Pranešimą paskelbė: Edgaras Batušan, Idea Prima

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]


Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir  Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos […]


Liberalai vėl siekia atverti sodus daugiabučių statyboms

Liberalai vėl siekia atverti sodus daugiabučių statyboms

Sodininkų bendruomenės pasipiktinimas dėl S. Gentvilo siūlomų įstatymo pataisų Lietuvos sodininkų bendruomenės reiškia nepritarimą Seimo nario Simono Gentvilo siūlomoms įstatymo pataisoms, kurios leistų dvibučių ir daugiabučių namų statybas sodininkų bendrijų teritorijose be bendrijų ar gyventojų pritarimo. Pagal siūlomus pakeitimus, sodininkų bendrijose statant dvibučius namus nebereikėtų vykdyti teritorijų planavimo procedūrų, o statant daugiabučius – derinti teritorijos […]


„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda

„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda

Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]


Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa.  Naujausios apklausos rezultatai […]


Baltijos šalių gyventojų apklausa: kas kiek moka už elektrą ir kaip ją taupo?

Baltijos šalių gyventojų apklausa: kas kiek moka už elektrą ir kaip ją taupo?

Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė „Schneider Electric“ užsakymu atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami. Estai elektrai išleidžia […]