Lietuvos sodininkų bendruomenės reiškia nepritarimą Seimo nario Simono Gentvilo siūlomoms įstatymo pataisoms, kurios leistų dvibučių ir daugiabučių namų statybas sodininkų bendrijų teritorijose be bendrijų ar gyventojų pritarimo.
Pagal siūlomus pakeitimus, sodininkų bendrijose statant dvibučius namus nebereikėtų vykdyti teritorijų planavimo procedūrų, o statant daugiabučius – derinti teritorijos paskirties keitimo su bendrijos narių susirinkimu. Sodininkų atstovai teigia, kad tokie pakeitimai atvertų kelią nekontroliuojamai statybai, kuri daugelyje sodų teritorijų sukeltų dar didesnių infrastruktūros ir eismo problemų.
Be to, pritarus tokioms pataisoms, nekilnojamojo turto plėtotojai galėtų statyti daugiabučius namus be jokių investicijų į viešą infrastruktūrą – tokiu būdu pelno tikslais nemokamai naudotųsi pačių bendrijų narių lėšomis įrengtais keliais, apšvietimu ir vandentiekiu.
Lietuvos sodininkų draugijos, vienijančios daugiau kaip 600 sodininkų bendrijų visoje Lietuvoje, pirmininkas Vytautas Zulonas teigia: „Tai jau ne pirmas kartas, kai ponas Gentvilas kartu su Liberalų sąjūdžiu, imituodami rūpestį sodininkų bendrijomis, siūlo sprendimus, naudingus tik nekilnojamojo turto plėtotojams.“
Pasak V. Zulono, dar eidamas aplinkos ministro pareigas, S. Gentvilas siūlė naikinti Sodų bendrijų įstatymą, o šiuos ketinimus slėpė nuo visuomenės. Vėliau, jau būdamas Seimo nariu, jis inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, tačiau teismas šį kreipimąsi atmetė.
„Šiandien siūlomi pakeitimai pateikiami kaip priemonė palengvinti savivaldybėms infrastruktūros plėtrą, tačiau realiai jie eliminuoja bendrijų teisę spręsti savo teritorijos užstatymo klausimus. Jie taip pat neįpareigoja savivaldybių investuoti į sodininkų bendrijų infrastruktūrą ar spręsti įsisenėjusias problemas. Tokiu būdu S. Gentvilas imituoja rūpestį sodininkų bendrijomis, tačiau iš tiesų veikia nekilnojamojo turto plėtotojų naudai“, – pabrėžia V. Zulonas.
Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei 1300 sodininkų bendrijų, o jose sklypus turi per 200 tūkst. šalies gyventojų. Beveik trečdalis Lietuvos šeimų ar jų artimųjų turi sodų sklypus ar juose gyvena nuolat.
„Pagrindinė problema – iki šiol nesureguliuotas sodų virsmas į gyvenamuosius kvartalus. Šią situaciją galima spręsti tik konstruktyvaus dialogo būdu, bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir ministerijomis,“ – sako V. Zulonas. „Deja, dabartiniai siūlymai labiau kursto susipriešinimą, nei padeda rasti bendrą kelią.“
Kaip aiškinamajame rašte nurodo S. Gentvilas, sodininkų bendrijos „siekia reguliuoti žmonių gyvenimus“, „neturi kompetencijos spręsti statybos ir teritorijų planavimo iššūkių“, „neteisėtai valdo priskirtas teritorijas“ ir yra „trukdis viešos infrastruktūros plėtrai“. Pasak V. Zulono, tokie teiginiai formuoja klaidingą viešą įspūdį, kad sodininkų bendrijos yra kliūtis visuomenės pažangai.
„Sodininkų bendrijos – viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių bendruomeninių organizacijų formų, turinčių realias teises spręsti teritorijų planavimo klausimus. Tai, matyt, ir trukdo nekilnojamojo turto plėtotojų interesams. Teiginiai apie tariamas galimybes soduose statyti ligonines ar poliklinikas – tiesiog nesusipratimas. Sodų teritorijose nėra tam tinkamos infrastruktūros, o daugelyje jų keliai vos 3–4 metrų pločio,“ – teigia V. Zulonas.
Lietuvos sodininkų draugija pabrėžia, kad palaiko konstruktyvų dialogą su Aplinkos ministerija ir kitomis institucijomis, siekdama spręsti realias problemas – pavyzdžiui, apleistų sklypų tvarkymo ar kelių perdavimo savivaldybėms klausimus.
„Jeigu politikai iš tiesų nori padėti soduose gyvenantiems žmonėms, siūlytume koncentruotis į realius sprendimus – supaprastinti kelių perdavimą savivaldybėms, grąžinti sodų bendrijoms teisę gauti GPM paramą, o ne kelti pasiūlymus, kurie tik didina įtampą,“ – teigia V. Zulonas.
Pranešimą paskelbė: Vytautas Zulonas, Vilniaus susivienijimas „Sodai”
Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]
Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos […]
Spalio mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduoti 526 butai. Bendras vidutinis 2025 m. būstų pardavimų lygis išlaikomas ir toliau – kiekvieną šių metų mėnesį sostinėje vidutiniškai buvo parduota beveik po 480 butų. „Maždaug tokiu pat intensyvumu NT plėtotojai kas mėnesį papildo ir būstų sandėlį – pavyzdžiui, spalį penkiuose naujai pradėtuose pardavinėti projektuose arba […]
Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]
Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa. Naujausios apklausos rezultatai […]
Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė „Schneider Electric“ užsakymu atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami. Estai elektrai išleidžia […]