Išmanioji energetika Turto banko pastatuose – bus įrengiami energijos kaupikliai

1

Išmanioji energetika Turto banko pastatuose – bus įrengiami energijos kaupikliai

Nuosekliai investuodamas į didesnį energetinį efektyvumą ir tvarumą, Turto bankas ruošiasi įgyvendinti pilotinį elektros energijos kaupiklių įrengimo projektą. Planuojama, kad artimiausiu metu penkiuose valdomuose pastatuose bus sumontuoti ličių geležies fosfato (LFP) elektros kaupikliai, kurių bendra talpa sieks 420 kWh, o bendra galia – iki 50 kW viename objekte.

Šis projektas – dar vienas žingsnis į išmanesnį valstybės pastatų energijos valdymą. Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas pažymi, kad šis sprendimas padės dar racionaliau panaudoti saulės elektrinių pagamintą elektros energiją.

„Turime aiškią kryptį – valstybės pastatai turi tapti energetiškai išmanesni ir labiau savarankiški. Kaupikliai leis mums efektyviau naudoti jau turimus atsinaujinančius energijos išteklius ir mažinti išlaidas elektros persiuntimui bei jos vartojimui piko metu“, – teigia Turto banko generalinis direktorius.

Kaupikliai leis energiją, pagamintą saulės elektrinėse, pirmiausia panaudoti pastato reikmėms – pirmiau kaupti, o tik vėliau perteklinę energiją atiduoti į tinklą. Taip bus taupomi persiuntimo kaštai „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) tinkle, o pastatuose atsiras papildoma infrastruktūra atsarginiam energijos tiekimui.

Be to, kaupikliai padės išlyginti elektros vartojimo pikus, mažins apkrovas ir leis lanksčiau reaguoti į rinkos kainų svyravimus – kaupiant energiją, kai ji pigesnė, ir panaudojant, kai brangesnė. Tai ypač aktualu ruošiantis galimiems energetikos reguliavimo pokyčiams, tokiems kaip dinaminiai tarifai ar išmanieji tinklai, leidžiantys pastatams veikti autonomiškai.

Apčiuopiama saulės nauda

Nors pastaroji vasara nedžiugino saulės gausa, tačiau Turto banko saulės elektrinės toliau užtikrino solidžią gamybą ir naudą. Per devynis šių metų mėnesius Turto banko nutolusios ir ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės pagamino apie 3 mln. kWh elektros energijos, o tai leido sutaupyti apie 320 tūkst. eurų.

„Šie rezultatai rodo, kad investicijos į atsinaujinančią energetiką jau duoda apčiuopiamą naudą tiek finansiniu, tiek aplinkosauginiu požiūriu. Kaupiklių integracija taps logišku šios pažangos tęsiniu – leis dar geriau išnaudoti gaminamą žaliąją energiją ir stiprinti valstybės pastatų energetinį savarankiškumą“, – pabrėžia G. Makšimas.

Pagal planą, kaupikliai bus įrengti penkiuose skirtinguose pastatuose Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Marijampolėje. Bendra projekto vertė sieks beveik 140 tūkst. eurų. Planuojama, kad kaupikliai galėtų funkcionuoti jau prieš 2026 m. vasarą. Skaičiuojama, kad investicija atsipirks per 5 metus.

Projektas bus iš dalies finansuojamas iš jungtinio projekto „Investicinė parama energijos kaupimo įrenginiams“ pagal pateiktą paraišką Lietuvos energetikos agentūrai.

Jungtinio projekto projektas įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.

Apie Turto banką

Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra didinti statinių tvarumą, investuoti į atsinaujinančią energiją, mažinti energijos sąnaudas ir CO2 emisiją.

Pranešimą paskelbė: Paulius Vaitekėnas, VĮ Turto bankas

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
SEB bankas atidarė naują skyrių Vilniaus Naujamiestyje

SEB bankas atidarė naują skyrių Vilniaus Naujamiestyje

SEB bankas reaguoja į sparčiai besikeičiantį sostinės žemėlapį – penktadienį, spalio 17 d., Naujamiestyje duris atvėrė naujasis banko skyrius. Tai vienas dinamiškiausių Vilniaus rajonų, kuriame pastaraisiais metais kuriasi vis daugiau gyventojų ir šalies verslų bei startuolių. „Vilnius sparčiai auga ir keičiasi – čia formuojasi nauji traukos taškai, plečiasi verslo bei technologijų bendruomenės. Norėdami būti arčiau […]


Dėl netinkamai parengtų situacijos brėžinių stringa Išvadų rengimo procesas

Dėl netinkamai parengtų situacijos brėžinių stringa Išvadų rengimo procesas

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pastebi, kad vis dažniau pasitaiko atvejų, kai matininkai, rengdami dokumentus dėl žemės sklypų ribų patikslinimo, nesilaiko nustatytos tvarkos ir pateikia netinkamos formos žemės sklypo situacijos brėžinius. Dėl to užsitęsia NŽT Išvadų rengimo procesas ir nukenčia paslaugų užsakovai, kurie ilgiau laukia galutinio sprendimo dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo. „Siekiame, kad žemės […]


Virtuvės ortakiai: kaip teisingai traktuoti, projektuoti ir užtikrinti gaisrinį saugumą

Virtuvės ortakiai: kaip teisingai traktuoti, projektuoti ir užtikrinti gaisrinį saugumą

Statant ar rekonstruojant pastatus, kuriuose veikia pramoninės virtuvės, dažnai projektuotojas ar rangovas susiduria su neaiškumu – kur prasideda virtuvės ortakis ir kokie reikalavimai jam taikomi. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tik dar viena vėdinimo sistemos dalis, iš tiesų – tai vienas svarbiausių gaisrinės saugos elementų. „Visa vėdinimo sistema nuo gartraukio iki šachtos turi […]


Estų ekonomistas: Lietuva ir Estija – tarp Europos lyderių pagal išlaidų augimą

Estų ekonomistas: Lietuva ir Estija – tarp Europos lyderių pagal išlaidų augimą

Autorius: Raul Eamets, vyriausiasis „Bigbank“ ekonomistas Spartus verslo išlaidų augimas Baltijos šalyse rodo, kad pigios darbo jėgos pranašumas nyksta – tai atsispindi paslaugų kainų augime ir eksporto sektoriaus konkurencingumo sumažėjime. Rugsėjo mėnesį „Eurostat“ paskelbė 2025 m. antrojo ketvirčio darbo sąnaudų indekso rodiklius. Tai yra atlyginimų apžvalga, papildyta kitomis su darbu susijusiomis sąnaudomis: mokesčiais, subsidijomis, išmokomis. […]


Neišvengiami pokyčiai statybų rinkoje: atsinaujinanti energetika tampa konkurenciniu pranašumu

Neišvengiami pokyčiai statybų rinkoje: atsinaujinanti energetika tampa konkurenciniu pranašumu

Kylančios energijos kainos, griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai ir augantys užsakovų lūkesčiai statybų įmonėms kelia išlikimo iššūkių. Šiandien rangovai turi ne tik statyti, bet ir suprasti energetikos procesus, gebėti planuoti savo veiklą ilgesniam laikui, o kartais net tapti inovacijų kūrėjais. Šiandieniniame statybų sektoriuje nebeužtenka vien tradicinių kompetencijų. Kartu reikia numatyti savo energijos vartojimą, laikytis atsakomybės už aplinkosaugą, […]


Prieš ir po. Kaip svetainė tapo Prancūziją primenančia vieta namuose

Prieš ir po. Kaip svetainė tapo Prancūziją primenančia vieta namuose

Svetainė ir valgomasis yra daugiau nei laisvalaikio zona – tai taip pat namų nuotaiką išreiškianti erdvė, nuolat kintanti kartu su šeimininkais. Todėl natūralu, kad kažkada patikusios interjero detalės vieną dieną pasirodo atgyvenusios. Tokiu atveju tikrai nereikia bijoti pokyčių – interjero dizainerė Toma Laucienė kviečia įsitikinti, kad stilingai atnaujinti savo namus galima be didelių išlaidų, rašoma […]