Estų ekonomistas: Lietuva ir Estija – tarp Europos lyderių pagal išlaidų augimą

Autorius: Raul Eamets, vyriausiasis „Bigbank“ ekonomistas

Spartus verslo išlaidų augimas Baltijos šalyse rodo, kad pigios darbo jėgos pranašumas nyksta – tai atsispindi paslaugų kainų augime ir eksporto sektoriaus konkurencingumo sumažėjime.

Rugsėjo mėnesį „Eurostat“ paskelbė 2025 m. antrojo ketvirčio darbo sąnaudų indekso rodiklius. Tai yra atlyginimų apžvalga, papildyta kitomis su darbu susijusiomis sąnaudomis: mokesčiais, subsidijomis, išmokomis. Šio indekso dinamika rodo, kaip sparčiai Europos Sąjungoje augo darbo sąnaudos, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.

Augimas Baltijos šalyse yra įspūdingas. Estija, kurioje augimas siekė 10,3 proc., ir Lietuva, kurioje augimas siekė 9,4 proc., patenka tarp šalių, kuriose darbo sąnaudos didėjo sparčiausiai. Estija nusileido tik Bulgarijai, Vengrijai ir Rumunijai. Latvijoje vidutinės valandos darbo sąnaudos taip pat padidėjo 8,7 proc. Baltijos šalyse stebėtas augimas buvo spartesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, kur matome 4 proc. augimą, ar euro zonos, kur sąnaudos padidėjo 3,6 proc.

Viena iš sričių, kurioje matome ryškų augimą, yra paslaugų sektorius. Lietuvoje šis segmentas paaugo 8,4 proc., o Latvijoje – 8,3 proc. Estija išsiskiria ne tik Baltijos šalių, bet ir Europos kontekste su net 12,5 proc. augimu. Paslaugų sektoriai, tokie kaip komunikacijos, sveikatos, švietimo, nekilnojamojo turto ir kiti, pasižymi sparčiu kainų kilimu ir yra daugiausia orientuoti į vietinę rinką.

Šis augimas taip pat turi tiesioginį poveikį paslaugų kainoms ir yra glaudžiai susijęs su darbo užmokesčio augimu. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 2337,7 euro, o antrąjį ketvirtį jis išaugo iki 2387 eurų, o tai yra 8,7 proc. daugiau nei prieš metus.

Tuo tarpu Latvijoje vidutinis mėnesio darbo užmokestis prieš mokesčius šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 1757 eurus. Antrąjį ketvirtį jis buvo išaugęs jau iki 1808 eurų, o tai 137 eurais arba 8,2 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Estijoje vidutinis mėnesio atlyginimas (bruto) šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 2011 eurų, o antrąjį – 2126 eurai, t. y. 5,9 proc. didesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Baltijos šalyse taip pat žymiai pabrango darbuotojų samdymas statybų sektoriuje – Lietuvoje sąnaudų padidėjimas siekė 8,1 proc., Latvijoje – 10,1 proc., o sparčiausias jis buvo Estijoje – 13,3 proc. Tai yra itin svarbu, nes tai prisideda prie nekilnojamojo turto infliacijos.

Spartus sąnaudų augimas pastebimas ir pramonėje. Estijoje registruotas 10,1 proc. augimas, o Latvijoje ir Lietuvoje – 9,1 proc. Reikia nepamiršti, kad Baltijos šalių pramonė daugiausia orientuota į eksportą. Akivaizdu, kad mūsų eksporto pramonės konkurencingumas smarkiai sumažėjo ir vis sunkiau pasiekti sėkmę užsienio rinkoje vien akcentuojant kainą.

Pigi darbo jėgos era Baltijos šalių ekonomikoje baigėsi. Dabar mūsų konkurencingumą lems ne mažesnės sąnaudos, o mūsų gebėjimas dirbti protingiau ir siūlyti didesnę pridėtinę vertę.

Pranešimą paskelbė: Erik Murin, MB „Morė yra daugiau“