Ekspertai: kaimynams padaryta žala – ne tik piniginiai nuostoliai, bet ir emocinis stresas

2

Ekspertai: kaimynams padaryta žala – ne tik piniginiai nuostoliai, bet ir emocinis stresas

Daugiabučiuose gyvenantys žmonės neretai susiduria su netikėtomis žalomis, kurios gali sukelti ne tik finansinių nuostolių, bet ir socialinę įtampą. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas parodė, kad šiuo metu tik apie pusė (47 proc.) gyventojų galėtų turimu draudimu padengti kaimynams sukeltą žalą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad žalos atlyginimas kaimynams padeda išlaikyti sveikus tarpusavio santykius ir užkirsti kelią konfliktų eskalavimui.

Požiūrio „susitvarkysiu pats“ iššūkiai

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad reikšminga dalis šalies gyventojų (43 proc.) nežino, jog turėdami civilinės atsakomybės draudimą galėtų išvengti ginčų ir užtikrinti padarytos žalos atlyginimą.  

Kaip pastebi Lina Besigirskaitė, gydytoja, kognityvinės ir elgesio terapijos konsultantė, įprastai tai aktualiausia daugiabučių gyventojams, nes kaimynystė yra socialinė erdvė, kurioje svarbūs saugumas ir ramybė. Kuomet ši pusiausvyra sutrikdoma, pavyzdžiui, dėl žalos turtui ir patirtų nuostolių, tai gali būti suvokiama kaip grėsmė, aktyvuojanti natūralius gynybos mechanizmus.   

„Reakcijos į tokius dirgiklius gali būti įvairios: vieni žmonės reaguoja pykdami ir reikalaudami atsakomybės, kiti vengia kontakto, o treti patiria bejėgiškumo jausmą. Nors šios reakcijos natūralios, svarbu suprasti, kad kaimynų negalima pasirinkti. Todėl net ir smulkūs nesutarimai gali virsti ilgalaikiu stresu ar fiziniais simptomais. Lietuvoje vis dar paplitęs požiūris „susitvarkysiu pats“, tačiau toks elgesys dažnai tik prailgina konfliktą ir gilina įtampą“, – sako L. Besigirskaitė.  

Nesprendžiant konflikto emocinė įtampa gilėja

Anot specialistės, žala dažnai suprantama ne tik kaip finansinis nuostolis, bet ir kaip pagarbos, rūpesčio ar net žmogiško orumo pažeminimas. Kai kaimynas neatsiprašo ar neatlygina padarytos žalos, asmuo gali jaustis ne tik nukentėjęs, bet ir įžeistas. 

„Konfliktai dažnai užsitęsia dėl neišspręsto emocinio įsiskaudinimo. Jei kaimynas nepripažįsta kaltės ar neatsiprašo, asmuo gali jaustis negerbiamas. Tokiais atvejais smegenys linkusios „užstrigti“ ir nuolat peržiūrėti praeitį, bandant pagrįsti jaučiamą pyktį. Konfliktas gali išplisti, kai į jį įsitraukia kiti gyventojai, arba konfliktų ignoravimas gali sustiprinti izoliacijos jausmą“, – teigia L. Besigirskaitė.

Ekspertės teigimu, jaunesni žmonės dažniau linkę vengti tiesioginio kontakto – jie renkasi el. laiškus, žinutes ar institucijų įsitraukimą. Tuo tarpu vyresni gyventojai dažniau stengiasi kalbėtis gyvai, rečiau kreipiasi į teismus ir labiau vertina gyvą santykį.  

„Bendravimo stilius tarp skirtingų amžiaus grupių atstovų gali skirtis, o reakcija į konfliktus priklauso nuo individualių požiūrių ir patirties. Vengimas bendrauti po konflikto dažnai kyla iš baimės, kad pokalbis gali virsti konfrontacija. Tačiau tylėjimas dažnai sukelia ilgalaikį stresą ir gali neigiamai paveikti fizinę savijautą“, – sako specialistė.

Tyrimo duomenys rodo, kad būtent didesnė dalis (51 proc.) jaunesnių gyventojų (18–25 m.) nėra tikri, ar turi draudimą, apimantį atsakomybę už kaimynų turtui padarytą žalą – tai gali apsunkinti konfliktų sprendimą ir padidinti riziką patirti emocinę įtampą. 

Vertinant visas gyventojų amžiaus grupes, matyti, jog pasirengimas žalų situacijoms – ribotas. Beveik trečdalis (31 proc.) nežino, ką reiškia civilinės atsakomybės draudimas, daugiau nei penktadalis (22 proc.) nėra tikri, ar turi tokią apsaugą. Dar dešimtadalis (10 proc.) nurodo visai nesidraudžiantys būsto, rodo tyrimo rezultatai.  

Ne tik finansinis, bet ir socialinis saugiklis

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad per pastarąjį dešimtmetį su nuostoliais, kurie paveikė ir kaimynus, susidūrė bene penktadalis (15 proc.) didmiesčių ir daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) rajonų centrų gyventojų.  

Tokie incidentai, dažniausiai atsirandantys dėl techninių gedimų, įprastai sukelia įtampą tarp daugiabučiuose gyvenančių kaimynų, sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius. 

„Kasdien fiksuojame vidutiniškai 3 žalų registracijas dėl kaimynams padarytų nuostolių, tad civilinės atsakomybės žalų atvejai nėra pavieniai. Kaip rodo tyrimas, net 42 proc. gyventojų nėra tikri, ar jų turimas draudimas apsaugotų nuo tokių civilinės atsakomybės rizikų. Vis dėlto praktikoje tokios žalos – dažniausios. Tai didina šansus, kad gyventojai, neturėdami finansinės apsaugos, gali susidurti su didesniais tarpusavio konfliktais“, – pažymi ekspertas. 

A. Juodeikio teigimu, civilinės atsakomybės draudimas turėtų būti laikomas neatsiejama būsto apsaugos dalimi – ši draudimo paslauga numato finansinių nuostolių atlyginimą ir saugo kaimynų bendruomenės solidarumą. 

„Žalų atlyginimo praktikoje fiksuojame įvykius, kai nuostoliai dėl užliejimo siekia 20–30 tūkst. eurų, o gaisrų atveju – viršija ir 60 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į nuostolių mastus, šiuo metu civilinės apsaugos ribos siekia iki 15 tūkst. eurų butams ir iki 45 tūkst. eurų individualiems namams, o esami klientai, atnaujinę sutartis, gali gauti didesnes sumas – iki 40 tūkst. eurų butams ir net iki 120 tūkst. eurų namams“, – pažymi ekspertas.

Daugiau informacijos rasite: https://www.ld.lt/busto-civilines-atsakomybes-draudimas.  

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1019 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.

Pranešimą paskelbė: Aušra Kaminskaitė, Integrity PR, UAB

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Patvirtintos naujos Teritorijų planavimo normos, padėsiančios kurti šiuolaikiškas „15 minučių miesto“ gyvenamąsias aplinkas

Patvirtintos naujos Teritorijų planavimo normos, padėsiančios kurti šiuolaikiškas „15 minučių miesto“ gyvenamąsias aplinkas

Aplinkos ministras patvirtino naujas Teritorijų planavimo normas, kurios padės kurti kompaktiškus, tvarius ir vaikščiojimui pritaikytus miestus ir kitas gyvenvietes. Šios normos paremtos „15 minučių miesto“ koncepcija, kai visos pagrindinės paslaugos ir kasdienės veiklos vietos – darbas, mokykla, parduotuvė ar parkas – pasiekiamos pėsčiomis ar dviračiu vos per 15 minučių nuo žmogaus gyvenamojo būsto. „Tai yra […]


„Via Lietuva“: tęsiami Kauno Islandijos plento rekonstravimo antro etapo darbai,  planuose – trečias etapas

„Via Lietuva“: tęsiami Kauno Islandijos plento rekonstravimo antro etapo darbai, planuose – trečias etapas

„Via Lietuva“ tęsia Islandijos plento ties Kaunu rekonstravimą – pasirašyta sutartis dėl viaduko per Jonavos gatvę (kryptimi Vilnius–Klaipėda, kairėje kelio pusėje) ir ketvirtojo, paskutinio, tilto per Nerį kapitalinio remonto darbų atlikimo. Taip pat jau pradėti rengti automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda beveik 6 km ruožo tarp Biruliškių sankryžos ir Jonavos g. rekonstravimo projektiniai pasiūlymai.  Pagal „Via Lietuva“ su […]


Privačių gręžinių ir šulinių vandens tyrimų rezultatai šiemet stebina „Vilniaus vandenų“ specialistus: kokybė daug geresnė nei pernai

Privačių gręžinių ir šulinių vandens tyrimų rezultatai šiemet stebina „Vilniaus vandenų“ specialistus: kokybė daug geresnė nei pernai

Privačius šachtinius gręžinius ir šulinius naudojantys sostinės regiono gyventojai šiemet gėrė kur kas geresnės kokybės vandenį nei praėjusiais metais. „Vilniaus vandenų“ laboratorija, atlikusi iš klientų mėginių beveik 3,3 tūkst. vandens tyrimų, nustatė, kad didžioji dalis atitiko higienos normą. Pernai tokių tyrimų buvo vos pusė.  Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės laboratorijoje […]


Tarptautinė konferencija „Miesto paveldas: medinės erdvės“ kviečia gilintis į istorinių medinių priemiesčių svarbą 

Tarptautinė konferencija „Miesto paveldas: medinės erdvės“ kviečia gilintis į istorinių medinių priemiesčių svarbą 

Lapkričio 14 dieną (penktadienį) Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Miesto paveldas: medinės erdvės“, skirtą aptarti istorinių medinių priemiesčių svarbą šiuolaikinių miestų tapatybei ir gyventojų patirčiai.  Šių metų konferencijos tikslas – pažvelgti į medinę architektūrą kaip gyvą miesto kultūros sluoksnį, atskleidžiant jo reikšmę tiek urbanistiniu, tiek socialiniu požiūriu. Pranešėjai iš Lietuvos, […]


„Via Lietuva“ praneša apie laikinus eismo ribojimus automagistralėje A1 ties Biruliškių viaduku

„Via Lietuva“ praneša apie laikinus eismo ribojimus automagistralėje A1 ties Biruliškių viaduku

„Via Lietuva“ informuoja eismo dalyvius, kad ant Biruliškių viaduko, esančio automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 95,47 km, ties deformaciniu pjūviu pirmoje eismo juostoje pastebėta duobė, todėl šiame ruože laikinai apribotas eismas: pirmoji eismo juosta uždaryta, eismas vyksta antra ir greitėjimo bei lėtėjimo juostomis. Siekiant, kas eismas minėtame ruože būtų kuo sklandesnis, duobė laikinai užtaisoma šaltu asfaltu ir […]


Lietuviai toliau aktyviai investuoja į Rygos verslo kvartalą „Preses Nama Kvartāls“: per obligacijų emisiją pritraukta 8,7 mln. eurų

Lietuviai toliau aktyviai investuoja į Rygos verslo kvartalą „Preses Nama Kvartāls“: per obligacijų emisiją pritraukta 8,7 mln. eurų

Rygos “Preses Nama Kvartāls” projekto vystytojas sėkmingai užbaigė penktąją obligacijų emisijos dalį, pritraukdamas 8,7 mln. eurų. Tai yra antra pagal dydį projekto obligacijų programos dalis ir viena didžiausių obligacijų emisijų tarp Baltijos šalių nekilnojamojo turto vystytojų šiais metais. Šioje dalyje aktyviau dalyvavo ir Latvijos investuotojai, nors lėšos iš Lietuvos ir toliau sudaro didžiąją obligacijų emisijos […]