Miestų atsparumas: kaip planuoti, kad miestai atlaikytų?

Kai pasaulis dūžta į stichijų, karų ir nestabilumo bangas, miestas tampa ne tik gyvenimo scena, bet ir skydu, prieglobsčiu, kartais – spąstais. Ką daryti, kad jis būtų pirmas, kuris reaguoja, o ne paskutinis – griūvantis? Kad liūtys neužtvindytų kiemų, o aikštės nevirstų asfalto keptuve?

2025 metų rudenį vyksiantis paskaitų ciklas „Miestų atsparumas“, kurį įgyvendina Architektūros kokybės vystymo asociacija kartu su partneriu „Statyba ir architektūra“, o finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „ACO Nordic“, kviečia žvelgti į architektūrą ne kaip į formą, o kaip į gebėjimą atlaikyti, prisitaikyti, kurti sąlygas išlikimui. Kviečiame pasisemti praktinių žinių iš viso pasaulio ir kartu pamąstyti, kokie turi būti miestai, jei norime juose komfortiškai gyventi ir po dešimtmečio, permąstyti, kas iš tiesų daro miestą tvarų – ne tiktai ekologiškai, bet ir politiškai, socialiai, kultūriškai. Tai paskaitos tiems, kurie kuria mūsų šalies miestus, architektūrą, ir tiems, kurie gyvena. Nes gyventi mieste – tai dalyvauti jo (iš)gyvenimo strategijoje.

Sponge city –miestas kaip kempinė

Architektė ir kraštovaizdžio architektė Giedrė Puzinauskienė paskaitoje „Klimato iššūkiams atsparūs miestai: kraštovaizdžio architektūra ir kempininio miesto (sponge city) sprendimai“ pristato koncepciją, kuri jau veikia pasaulyje: „kempininis miestas“. Iš pirmo žvilgsnio skamba žaismingai, bet iš tiesų tai – pažangi strategija, kaip miesto erdvės gali būti pritaikytos tam, kad sugertų perteklinį vandenį. Ji kalba apie žaliosios infrastruktūros svarbą, apie tai, kaip parkai, aikštės, net stogai gali tapti lietaus sugėrimo sistemų dalimi. Tai architektūra, kuri sugeba reaguoti, prisitaikyti ir išlikti net tuomet, kai gamta keičia savo dėsnius.

Teisė ir miestų atsparumas: ar jie suderinami?

Antroje paskaitoje – „Teritorijų planavimo klausimai, siekiant darnaus miestų urbanistinio vystymo“ – architektas-urbanistas, KTU Architektūros ir statybos instituto teritorijų planavimo centro vadovas, dr. Evaldas Ramanauskas kvies pažvelgti į miestų atsparumą per teisinę prizmę. Ar mūsų teisės aktai leidžia kurti atsparų miestą? Ar teritorijų planavimo, statybos reglamentai remiasi ilgalaikėmis vertėmis, ar dar vis taikosi prie senų standartų? Ši paskaita yra apie barjerus – ne fizinius, bet administracinius, kurie dažnai užkerta kelią pažangioms idėjoms. Tačiau ji taip pat apie galimybes – kaip keisti sistemą, kad ji leistų kurti miestą, gebantį reaguoti į iššūkius.

Miesto gyvybė – ne tik infrastruktūra

Kiek kitu nei įprasta architektams kampu į miestų atsparumą ragina žvelgti architektė- urbanistė, dr. Inga Vadoklienė: paskaitoje „Apie socialinį ir ekonominį miesto atsparumą“ ji gilinsis į miesto atsparumo socialinę ir ekonominę dimensijas. Lektorė klaus, kaip pasiruošti ne tik gamtinėms, bet ir demografinėms bei ekonominėms krizėms? Kada miestas tampa ne tik gyventojų sankaupa, bet ir bendruomene? Nagrinėjant miestelėnų gyvenimo kokybę, bus keliami šie ir panašūs klausimai: kaip viešųjų erdvių planavimas skatina socialinę sanglaudą ir mažina atskirtį? Ar 15 minučių miesto modelis yra ateitis, padedanti kurti įtraukesnes miesto struktūras? Kaip urbanistinės koncepcijos gali formuoti bendruomenių atsparumą per kompleksinius daugiabučių kvartalų regeneracijos ir viešųjų erdvių atgaivinimo projektus? Taip pat bus gilinamasi, kas efektyviau saugo miestą: jo tankinimas ar plėtra?

Kai lietus tampa išbandymu

Ketvirtoje paskaitoje lektorė geografė, VU dėstytoja, dr. Giedrė Godienė atveria temą, kuri jau niekam neatrodo tolima: potvyniai, per trumpą laiką iškrentantis milžiniškas kritulių kiekis, nepralaidūs ar nepakankamai pralaidūs paviršiai – tai vis situacijos, kai vanduo tampa nebe gyvybės simboliu, o grėsme. Paskaitoje „Ekstremalėjantys krituliai ir miestų tvindymo atvejai Europoje: patirtys ir pamokos“ bus pasidalinta kelių paskutinių metų katastrofiškų miestų tvindymo atvejų atgarsiais. Joje numatoma pristatyti miestų adaptacijos prie įvairių ekstremalių gamtinių nelaimių strategijas, bus komentuojami pastarųjų 10 metų Vilniaus miesto tvindymai, susiję su gausiomis vasaros liūtimis ir pateikiama gausių kritulių ateities prognozė.

Išmanusis miestas kaip atsparumo didinimo priemonė

Pasak KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorės, prof. dr. Žanetos Stasiškienės, šiuolaikiniai miestai susiduria su daugybe iššūkių – nuo klimato kaitos ir ekstremalių oro reiškinių iki transporto perkrovos ir socialinių disbalansų. Paskaitoje „Išmanusis miestas kaip miestų atsparumo katalizatorius: nuo inovacijų iki tvaraus mobilumo“ ji kalbės apie miestą, kuris mąsto. Ne kaip žmogus, bet kaip sistema: kai duomenys padeda prognozuoti, kai išmanieji sprendimai skirti ne vien patogumui, bet ir saugumui. Bus aptariami tvaraus judumo sprendimai, pažangios mobilumo sistemos, dirbtinio intelekto taikymas urbanistiniame planavime bei gyventojų įtraukimas į išmanaus miesto vystymą.

Planuoti – reiškia numatyti

Ciklą vainikuos vieno iš Vakarų Europoje klimato srities tyrimų forpostų – klimatologo, Potsdamo universiteto prof. dr. Jürgeno P. Kroppo paskaita anglų k. apie miestų planavimą klimato kaitos akivaizdoje – Designing Cities for a Safe Climate („Miestų kūrimas saugiam klimatui užtikrinti“). Jis, remdamasis naujausiais tyrimais, pasakoja, kaip urbanistiniai sprendimai lemia šilumos salų susidarymą, kaip medžiagų parinkimas veikia miesto mikroklimatą. Lektorius kalba ne tik apie rizikas, bet ir apie sprendimus – inovatyvias statybines medžiagas, klimatui jautrią planavimo strategiją. Tai ne teorija – tai ateities architektūra, kuri padeda miestui ne tik prisitaikyti, bet ir keisti klimatui palankią aplinką.

Kodėl mums tai rūpi?

Paskaitų ciklas „Miestų atsparumas“ – refleksija apie tai, kokį miestą norime turėti ateityje, kuri vis sunkiau prognozuojama. Architektai nebėra vien projektuotojai – jie tampa strategais, etiniais mąstytojais, kartais net medikais, gydančiais urbanistinius randus. Kalbame ne apie daiktus, o apie santykius įvairių grėsmių akivaizdoje: tarp žmogaus ir miesto, gamtos ir technologijos, architektūros ir kasdienybės.

Lietuva – ne išimtis. Potvyniai Klaipėdoje, Kretingoje, Priekulėje, sausros Dzūkijoje, Aukštaitijoje, karo nuojauta visame regione, migracijos bangos ir senėjanti visuomenė – visa tai kuria spaudimą, kuriam reikia atsakymų. Ne greitų, bet esminių. Šis ciklas – žingsnis į tuos atsakymus.

Registraciją į paskaitas rasite čia: https://arch-akva.lt/mokymai-2

 Juan Manuel Sanchez nuotraukos iš Unsplash

AKVA infor.

Pranešimą paskelbė: Aida Štelbienė, Architektūros kokybės vystymo asociacija