Tyrimas atskleidė: 2 iš 5 gyventojų pasikliauja fortūna, ekspertai paaiškino, kuo tai gali baigtis

1

Tyrimas atskleidė: 2 iš 5 gyventojų pasikliauja fortūna, ekspertai paaiškino, kuo tai gali baigtis

Nemaža dalis gyventojų linkę numoti ranka ir nesijaudinti dėl potencialios žalos tame pačiame pastate gyvenančių kaimynų turtui. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidžia, kad 2 iš 5 (42 proc.) respondentų neturi civilinės atsakomybės apsaugos arba nėra dėl to tikri. Pasak ekspertų, žalos šaltinis daugiabutyje gali kilti bet kuriame aukšte, dažnu atveju dėl neprognozuojamų veiksnių, ir tuomet užpylimai vandeniu ar išplitęs gaisro židinys tampa viso namo problema. 

Visur patenkantis vanduo

Būsto užliejimas yra dažniausiai registruojama civilinės atsakomybės žala, ir ją patiria ne tik žemiau, bet ir tame pačiame aukšte gyvenantys kaimynai. Praktikoje vandens skvarba priklauso nuo daugelio veiksnių ir laiku nesustabdžius vandens plitimo nuostoliai gali būti labai dideli, sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.

„Trūkus vandentiekio įrangai ar sugedus vandenį naudojančiam buities įrenginiui, vanduo gali plisti horizontaliai ir vertikaliai. Tokiu atveju labai svarbu lokalizuoti žalos šaltinį, sustabdyti vandens plitimą ir nedelsiant imtis gelbėti sulietą turtą. Didžiausios žalos paprastai patiriamos tada, kai būsto savininkų nebūna namuose, jie būna išvykę arba nepasiekiami“, – teigia A. Juodeikis. 

„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad užliejimų nuostoliai gali siekti net 30–45 tūkst. eurų, ypač daugiabučiuose, kur dėl inžinerinių sistemų bendrumo žala retai apsiriboja vienu butu ir dažnai apima kelis aukštus ar kaimyninius būstus. 

„Nesenas užpylimo atvejis sostinėje baigėsi tuo, kad pirmajame aukšte užlieta sporto treniruočių studija turėjo keliems mėnesiams stabdyti savo veiklą. Patalpos vos per kelias valandas tapo visiškai nebetinkamos naudoti, nes viršuje esančiose patalpose vandens avarija nutiko naktį, be to, jų savininkai kurį laiką buvo nepasiekiami ir vanduo liejosi laisvai“, − pasakoja draudimo ekspertas. 

Tai nėra pavieniai atvejai – kasdien draudimo bendrovė fiksuoja vidutiniškai 3 žalų registracijas dėl kaimynams padarytų nuostolių. Kaip rodo tyrimas, per pastarąjį dešimtmetį bene ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų yra patyrę kaimynų sukeltą žalą, o daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) – ją sukėlę patys. 

Ugnies sukelti nuostoliai − didžiausi

Gaisras yra viena reikšmingiausių daugiabučių rizikų, kurios finansinės ir teisinės pasekmės gali kilti dėl momentinio neatsargumo. Kaip ir užliejimų atvejais, gaisro padaryta žala retai apsiriboja vienu butu – dėl pastatuose esančių šachtų bei įrengtų bendrų sistemų ugnis, dūmai ir suodžiai gali išplisti į kelis aukštus ar visą laiptinę, sako A. Juodeikis.

„Praktikoje esame fiksavę atvejų, kai gaisro nuostoliai perkopė 60 tūkst. eurų, ženkliai viršydami užliejimų žalas. Ypač tai pasakytina apie daugiabučius, kuriuose dėl bendros infrastruktūros atsakomybė už vieno būsto incidentą greitai peržengia nuosavo turto ribas“, – pabrėžia ekspertas. 

Tyrimas rodo, kad gyventojų finansinis pasirengimas tokioms situacijoms – ribotas. Beveik trečdalis (31 proc.) respondentų nežino, ką reiškia civilinės atsakomybės draudimas, o  daugiau nei penktadalis (22 proc.) nėra tikri, ar jų polisas tokią apsaugą apima. Dar dešimtadalis (10 proc.) nurodo visai nesidraudžiantys būsto – tai reiškia, kad ugnies padaryta žala galėtų tapti kritiniu finansiniu iššūkiu tiek žalą sukėlusiam asmeniui, tiek nukentėjusiems kaimynams.

Šios rizikos ypač aktualios didmiesčiuose, kur gyvenama tankiau, didžioji dalis būstų yra daugiabučiuose – jų bendrų inžinerinių sistemų priklausomybė didesnė nei individualių namų. 

„Draudimas dažnai suvokiamas kaip individualaus turto apsauga, tačiau praktika rodo, kad gyvenant daugiabutyje būtina galvoti plačiau – apie kaimynystę, tarpusavio atsakomybę ir bendras rizikas visos kaimynų bendruomenės turtui. Gaisras yra ne tik nelaimė, bet ir civilinė prievolė, galinti kainuoti dešimtis ar bet šimtus tūkstančių eurų. Be tinkamos draudimo apsaugos tokie atvejai tampa sunkiai pakeliama finansine našta“, – pabrėžia ekspertas.

Civilinė atsakomybė – saugiai kaimynystei

Gyvenimas daugiabučiuose neišvengiamai susijęs su tarpusavio priklausomybe – vandentiekis, šildymas, elektros tinklai ir kitos bendros inžinerinės sistemos sukuria vieningą rizikos tinklą. Tyrimo duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį su žala, kuri paveikė ir kaimynus, susidūrė bene penktadalis (15 proc.) didmiesčių ir daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) rajonų centrų gyventojų. 

Draudikų praktikoje kasdien registruojami užliejimų ir gaisrų sukelti nuostoliai rodo aiškią tendenciją, kad civilinės atsakomybės žalos daugiabučiuose yra ne atsitiktinis įvykis, o sisteminė ir pasikartojanti rizika. Žala ne visada apsiriboja vienu būstu – ji persikelia į kaimynines patalpas, perauga į ginčus, teisinius procesus ar net ilgalaikę socialinę įtampą, sako A. Juodeikis. 

„Civilinės atsakomybės draudimas turėtų būti suvokiamas kaip neatskiriama šiuolaikinio būsto apsaugos dalis. Jis ne tik kompensuoja nuostolius, bet ir padeda išvengti konfliktų ir kuria socialinį pasitikėjimą tarp gyventojų. Tai yra svarbus atsakingo gyvenimo bendruomenėje veiksnys“, – sako ekspertas.

Reaguojant į šias tendencijas, „Lietuvos draudimas“ taiko integruotą paslaugų modelį – kartu su būsto draudimu klientams suteikiama ir civilinės atsakomybės apsauga. Nauji klientai gauna iki 15 tūkst. eurų draudimo sumą butams ir iki 45 tūkst. eurų namams, o esami, atnaujinę sutartį, – iki 40 tūkst. eurų butams ir iki 120 tūkst. eurų namams. 

Daugiau informacijos: www.ld.lt/busto-civilines-atsakomybes-draudimas.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1019 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.

Pranešimą paskelbė: Aušra Kaminskaitė, Integrity PR, UAB

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Naudingoms erdvinių duomenų paslaugoms kurti –  vartotojų poreikių apklausa

Naudingoms erdvinių duomenų paslaugoms kurti – vartotojų poreikių apklausa

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), siekia užtikrinti patikimą, aktualią ir visuomenei prieinamą erdvinę informaciją, kuri svarbi tiek valstybės institucijų veiklai, tiek visuomenės ir verslo poreikiams, kviečia dalyvauti apklausoje ir išreikšti savo poreikius. Apklausos anketa.  „Siekiame geriau pažinti Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt skelbiamų NŽT kuriamų duomenų rinkinių ir žemėlapių vartotojų poreikius. Tai padės mums kurti patogesnes […]


Biržos planas ar fiksuota kaina: ekspertas pasakė, kuris pasirinkimas šiandien gali būti naudingesnis

Biržos planas ar fiksuota kaina: ekspertas pasakė, kuris pasirinkimas šiandien gali būti naudingesnis

Artėjantis ruduo ir vėstantys orai daugelį skatina pradėti galvoti apie namų energetinį efektyvumą ir pasirūpinti, kad šaltasis sezonas taptų kuo mažesne našta šeimos biudžetui. Ekspertai pastebi, kad iki šiol didžioji dalis lietuvių, siekdami apsisaugoti nuo galimų kainų svyravimų, vis dar renkasi fiksuotus elektros tiekimo planus. Tačiau rekordiniais tempais augant energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, su […]


Gautas statybų leidimas antrajam „Darnu Group“ vystomo „Sakų“ kvartalo etapui

Gautas statybų leidimas antrajam „Darnu Group“ vystomo „Sakų“ kvartalo etapui

Vakar gautas statybų leidimas antrai „Darnu Group“ sostinėje vystomo kvartalo „Sakai“ teritorijos daliai. „Miško vilomis“ vadinama projekto dalis bus plėtojama keliais etapais ir iškils miškingoje prie „Litexpo“ parodų rūmų esančioje teritorijoje. Pirmojo „Miško vilų“ statybų etapo metu iškils 177 butai, o investicijos į jį sieks beveik 30 mln. eurų. „Projektas „Sakai“ tapo vienu paklausiausių Vilniuje […]


Prie marių surengta pirmoji „Vėjo miestelio“ šeimų diena: gamtos paslaptys, kinas po atviru dangumi ir kosmoso tyrinėjimas

Prie marių surengta pirmoji „Vėjo miestelio“ šeimų diena: gamtos paslaptys, kinas po atviru dangumi ir kosmoso tyrinėjimas

Šeštadienio popietę Svencelėje įvyko pirmoji „Vėjo miestelio“ šeimų diena, sutraukusi gausų būrį lankytojų. Renginys pradėtas miestelio apžiūra – dalyviai buvo kviečiami susipažinti su naujai kuriama gyvenviete prie Kuršių marių, apžiūrėti namus ir pajusti, kaip galėtų atrodyti kasdienybė gyvenant šioje unikalioje vietoje. Visą dieną veikė maisto vagonėlis, espresinė, buvo siūloma spragėsių, cukraus vatos, vaikus džiugino balionai, […]


„Via Lietuva“: pradedami remonto darbai labiausiai nusidėvėjusiuose A2 automagistralės ruožuose

„Via Lietuva“: pradedami remonto darbai labiausiai nusidėvėjusiuose A2 automagistralės ruožuose

„Via Lietuva“ tęsia automagistralių ir magistralinių kelių atnaujinimą – prasideda paprastojo remonto darbai automagistralėje A2 Vilnius–Panevėžys. Šią savaitę bus pradėti remontuoti du kelio ruožai dešinėje kelio pusėje (važiuojant Panevėžio kryptimi): nuo 42,3 iki 45,2 km (nuo Rimučių iki Užušilių miško) ir nuo 52,4 iki 56,2 km (nuo Ratiškių iki Širvintos upės). Darbus planuojama baigti iki […]


Tyrimas: gyventojai nurodo gyvenantys geriau − jų namų turto vertė per metus išaugo

Tyrimas: gyventojai nurodo gyvenantys geriau − jų namų turto vertė per metus išaugo

Didžiausia šalies gyventojų dalis, tai yra ketvirtadalis (25 proc.) nurodo, kad viso namuose turimo turto vertę jie vertina nuo 10 iki 30 tūkst. eurų. Tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Palyginus su identiško prieš metus atlikto tyrimo rezultatais, išaugo didesnę nei 30 tūkst. turto vertę nurodančių respondentų dalis. Ekspertų teigimu, tai rodo, […]