Įdėti skelbimą

Tyrimas atskleidė: 2 iš 5 gyventojų pasikliauja fortūna, ekspertai paaiškino, kuo tai gali baigtis

1

Tyrimas atskleidė: 2 iš 5 gyventojų pasikliauja fortūna, ekspertai paaiškino, kuo tai gali baigtis

Nemaža dalis gyventojų linkę numoti ranka ir nesijaudinti dėl potencialios žalos tame pačiame pastate gyvenančių kaimynų turtui. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidžia, kad 2 iš 5 (42 proc.) respondentų neturi civilinės atsakomybės apsaugos arba nėra dėl to tikri. Pasak ekspertų, žalos šaltinis daugiabutyje gali kilti bet kuriame aukšte, dažnu atveju dėl neprognozuojamų veiksnių, ir tuomet užpylimai vandeniu ar išplitęs gaisro židinys tampa viso namo problema. 

Visur patenkantis vanduo

Būsto užliejimas yra dažniausiai registruojama civilinės atsakomybės žala, ir ją patiria ne tik žemiau, bet ir tame pačiame aukšte gyvenantys kaimynai. Praktikoje vandens skvarba priklauso nuo daugelio veiksnių ir laiku nesustabdžius vandens plitimo nuostoliai gali būti labai dideli, sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.

„Trūkus vandentiekio įrangai ar sugedus vandenį naudojančiam buities įrenginiui, vanduo gali plisti horizontaliai ir vertikaliai. Tokiu atveju labai svarbu lokalizuoti žalos šaltinį, sustabdyti vandens plitimą ir nedelsiant imtis gelbėti sulietą turtą. Didžiausios žalos paprastai patiriamos tada, kai būsto savininkų nebūna namuose, jie būna išvykę arba nepasiekiami“, – teigia A. Juodeikis. 

„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad užliejimų nuostoliai gali siekti net 30–45 tūkst. eurų, ypač daugiabučiuose, kur dėl inžinerinių sistemų bendrumo žala retai apsiriboja vienu butu ir dažnai apima kelis aukštus ar kaimyninius būstus. 

„Nesenas užpylimo atvejis sostinėje baigėsi tuo, kad pirmajame aukšte užlieta sporto treniruočių studija turėjo keliems mėnesiams stabdyti savo veiklą. Patalpos vos per kelias valandas tapo visiškai nebetinkamos naudoti, nes viršuje esančiose patalpose vandens avarija nutiko naktį, be to, jų savininkai kurį laiką buvo nepasiekiami ir vanduo liejosi laisvai“, − pasakoja draudimo ekspertas. 

Tai nėra pavieniai atvejai – kasdien draudimo bendrovė fiksuoja vidutiniškai 3 žalų registracijas dėl kaimynams padarytų nuostolių. Kaip rodo tyrimas, per pastarąjį dešimtmetį bene ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų yra patyrę kaimynų sukeltą žalą, o daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) – ją sukėlę patys. 

Ugnies sukelti nuostoliai − didžiausi

Gaisras yra viena reikšmingiausių daugiabučių rizikų, kurios finansinės ir teisinės pasekmės gali kilti dėl momentinio neatsargumo. Kaip ir užliejimų atvejais, gaisro padaryta žala retai apsiriboja vienu butu – dėl pastatuose esančių šachtų bei įrengtų bendrų sistemų ugnis, dūmai ir suodžiai gali išplisti į kelis aukštus ar visą laiptinę, sako A. Juodeikis.

„Praktikoje esame fiksavę atvejų, kai gaisro nuostoliai perkopė 60 tūkst. eurų, ženkliai viršydami užliejimų žalas. Ypač tai pasakytina apie daugiabučius, kuriuose dėl bendros infrastruktūros atsakomybė už vieno būsto incidentą greitai peržengia nuosavo turto ribas“, – pabrėžia ekspertas. 

Tyrimas rodo, kad gyventojų finansinis pasirengimas tokioms situacijoms – ribotas. Beveik trečdalis (31 proc.) respondentų nežino, ką reiškia civilinės atsakomybės draudimas, o  daugiau nei penktadalis (22 proc.) nėra tikri, ar jų polisas tokią apsaugą apima. Dar dešimtadalis (10 proc.) nurodo visai nesidraudžiantys būsto – tai reiškia, kad ugnies padaryta žala galėtų tapti kritiniu finansiniu iššūkiu tiek žalą sukėlusiam asmeniui, tiek nukentėjusiems kaimynams.

Šios rizikos ypač aktualios didmiesčiuose, kur gyvenama tankiau, didžioji dalis būstų yra daugiabučiuose – jų bendrų inžinerinių sistemų priklausomybė didesnė nei individualių namų. 

„Draudimas dažnai suvokiamas kaip individualaus turto apsauga, tačiau praktika rodo, kad gyvenant daugiabutyje būtina galvoti plačiau – apie kaimynystę, tarpusavio atsakomybę ir bendras rizikas visos kaimynų bendruomenės turtui. Gaisras yra ne tik nelaimė, bet ir civilinė prievolė, galinti kainuoti dešimtis ar bet šimtus tūkstančių eurų. Be tinkamos draudimo apsaugos tokie atvejai tampa sunkiai pakeliama finansine našta“, – pabrėžia ekspertas.

Civilinė atsakomybė – saugiai kaimynystei

Gyvenimas daugiabučiuose neišvengiamai susijęs su tarpusavio priklausomybe – vandentiekis, šildymas, elektros tinklai ir kitos bendros inžinerinės sistemos sukuria vieningą rizikos tinklą. Tyrimo duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį su žala, kuri paveikė ir kaimynus, susidūrė bene penktadalis (15 proc.) didmiesčių ir daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) rajonų centrų gyventojų. 

Draudikų praktikoje kasdien registruojami užliejimų ir gaisrų sukelti nuostoliai rodo aiškią tendenciją, kad civilinės atsakomybės žalos daugiabučiuose yra ne atsitiktinis įvykis, o sisteminė ir pasikartojanti rizika. Žala ne visada apsiriboja vienu būstu – ji persikelia į kaimynines patalpas, perauga į ginčus, teisinius procesus ar net ilgalaikę socialinę įtampą, sako A. Juodeikis. 

„Civilinės atsakomybės draudimas turėtų būti suvokiamas kaip neatskiriama šiuolaikinio būsto apsaugos dalis. Jis ne tik kompensuoja nuostolius, bet ir padeda išvengti konfliktų ir kuria socialinį pasitikėjimą tarp gyventojų. Tai yra svarbus atsakingo gyvenimo bendruomenėje veiksnys“, – sako ekspertas.

Reaguojant į šias tendencijas, „Lietuvos draudimas“ taiko integruotą paslaugų modelį – kartu su būsto draudimu klientams suteikiama ir civilinės atsakomybės apsauga. Nauji klientai gauna iki 15 tūkst. eurų draudimo sumą butams ir iki 45 tūkst. eurų namams, o esami, atnaujinę sutartį, – iki 40 tūkst. eurų butams ir iki 120 tūkst. eurų namams. 

Daugiau informacijos: www.ld.lt/busto-civilines-atsakomybes-draudimas.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1019 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.

Pranešimą paskelbė: Aušra Kaminskaitė, Integrity PR, UAB

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]


Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje.  Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]


Vilniaus rajone KRS statys naują Nemėžio gimnazijos korpusą: bus įkurta daugiau nei 200 papildomų ugdymo vietų

Vilniaus rajone KRS statys naują Nemėžio gimnazijos korpusą: bus įkurta daugiau nei 200 papildomų ugdymo vietų

Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]