„Citus“ ekspertai: lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį ir pagrūmojo kainoms

2025 m. prasidėjo griausmingai: pirminėje Vilniaus būsto rinkoje sudaryti 696 naujų būstų (butų ir kotedžų) įsigijimo sandoriai, rodo negalutiniai kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikų stebimi duomenys*. Šis rezultatas – beveik perpus didesnis nei pernai gruodį ir 170 proc. didesnis nei sausį prieš metus. Dar daugiau, per visą nepriklausomybės laikotarpį fiksuoti tik penki gausesni mėnesiai – tai 2021 m. sausis–gegužė.

„Citus“ analitikai daro prielaidą, kad tokiam ryškiam augimui didžiausią įtaką turėjo gerėjančios būsto finansavimo sąlygos, aukšti lūkesčiai, kurie paskatino daugiau žmonių galvoti apie naują būstą. Remiantis Valstybės duomenų agentūros (VDA) skelbiamais duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis išlieka labai aukštame lygyje (miestuose jis sausį vis dar siekė 6). Ketinimų pirkti ar statytis namą, butą, vasarnamį ar pan. apklausa (taip pat VDA duomenys) rodo, kad tikrai arba galbūt tai daryti jau kurį laiką planuoja 8 proc. miestiečių – toks ketinimas vyravo tik 2020–2021 m. laikotarpiu.

„Panašiai pradėjome 2021–uosius, kas mėnesį – su nauju rekordu. Tai neramina, nes paskutiniai šių metų mėnesiai indikuoja, kad galime ir toliau matyti šuoliais augančią paklausą. Jau prieš pora mėnesių akcentavome, kad daug geriau būtų nuoseklus ir nuosaikus augimas, nes kitaip išsibalansuos rinka. Tačiau, panašu, išsprogo lūkesčiai, vėl įsijungė inercija ir baimė nespėti į rinkos „traukinį“, – pirmąjį metų mėnesį vertina „Citus“ analizės skyriaus vadovė Eglė Savostė.

Ji pastebi, kad analitikai pastebėjo ir vadinamųjų „sukritimų”, kai bent viename projekte buvo sužymėta daugiau nei 100 pardavimų, kurie, tikėtina, realiai pasiskirstė per tris mėnesius. Tačiau, pasak E. Savostės, net ir tai sausio mėnesio rezultatą daro labai didelį, o ankstesnių mėnesių rezultatas taip pat auga: jau lapkritį sandorių skaičius galimai būtų viršijęs 400, o gruodį – 500.

Labai pozityvus signalas – rinkos pasiūla taip pat augo rekordiškai. Vos per vieną mėnesį keturiuose naujuose projektuose ir tokiame pat skaičiuje anksčiau pradėtų projektų etapų „sandėlį“ papildė net 1 004 nauji butai. Tai sudaro daugiau nei 25 proc. visos praėjusių metų suminės pasiūlos, todėl ji nuo metų pabaigos ūgtelėjo 6,6 proc., o nuo pernai sausio – beveik trečdaliu, iki 5 692 būstų.

„Plėtotojai komunikuoja dideles ambicijas, planus ir investicijas, bet turime suprasti, kad joms visoms materializuotis dar prireiks laiko. Optimistiškai nuteikia metų pradžia, kuri leidžia tikėtis, kad pirmasis pusmetis nebus prastas asortimento atžvilgiu ir iki metų vidurio pasiūlos mažėjimas nesudarys papildomo spaudimo kainoms. Tačiau, jei nebus esminių pokyčių biurokratijai sumažinti, vėliau įperkamumo situacija gali susvyruoti“, – pabrėžia ekspertė.

Bendras pasiūloje esančių butų kainų lygis per sausį sostinėje paaugo 3,25 proc. – sparčiau nei „Citus“ analitikai fiksavo ankstesniais mėnesiais: nuo gruodžio pabaigos, kai kvadratinio metro kaina vidutiniškai siekė 3 472 Eur, jis padidėjo iki 3 585 Eur; per metus augimas sudaro jau 6,95 proc.

„Sausį rinka šurmuliavo, kad reikėtų pamiršti nuolaidas ir dideles dovanas. Tačiau jau matome ir akivaizdų kainų augimą. Skirtinguose projektuose jos augo nevienodai, užfiksavome net minimalių korekcijų į mažesnę pusę. Tačiau buvo ir 5–8 proc. padidėjimų. Vidutinės kainos vos per mėnesį ūgtelėjo 3,25 proc., o tokiais tempais per visus metus augimas gali siekti ir 30, ir 40 proc. tai vėl staiga galėtų sustabdyti rinką ir būstą padaryti sunkiai prieinamu“, – sako E. Savostė.

Kaune paklausa taip pat stipriai šoktelėjo – buvo realizuoti 129 nauji butai bei kotedžai. Tai taip pat – geriausias rezultatas per pastarųjų dvejų metų laikotarpį, dvigubai viršijantis pernykštį mėnesio vidutinį pardavimų greitį. Didesnis rezultatas paskutinį kartą registruotas 2022 m. gegužę. Sausio sandorių skaičius buvo beveik 120 proc. geresnis nei gruodį ir 16 proc. geresnis nei sausį prieš metus.

Klaipėdoje paklausa taip pat buvo didesnė nei praėjusį gruodį: uostamiestyje sudaryti 34 sandoriai; mėnesiu anksčiau jų buvo 30, prieš metus – vos 6. Tačiau šis rezultatas neišsiskiria iš praėjusių metų konteksto, nors ir yra geresnis už paskutinių 12 mėn. vidurkį.

Pasiūla sausį laikinojoje sostinėje bei Klaipėdoje taip pat suko priešingomis kryptimis: Kaune ji išaugo gan gausiai – du projektai ir vienas etapas, viso 175 butai ją padidino iki 1 043 (6 proc. daugiau nei gruodį ir 16,4 proc. daugiau nei pernai sausį); o Klaipėdoje ją sudarė 458 būstai (6,5 proc. mažiau nei gruodį ir beveik 15 proc. mažiau nei pernai sausį), naujienų nefiksuota.

Vidutinės pasiūloje esančių butų kainos per mėnesį pakito panašiai – labai nežymiai. Pokytis sudarė vos apie 0,1 proc. ir Kaune jos paaugo iki 2 828 Eur/kv. m, o Klaipėdoje – iki 2 334 Eur/kv. m. Metinis pokytis abiejuose miestuose – ryškesnis: atitinkamai, 8,35 ir 4,95 proc.

„Nuoširdžiai tikiuosi, kad sniego lavina neišjudės ir augimas taps ramus, o sandorių skaičius laikysis panašiame lygyje ilgą laiką. Tai bus paranku ir plėtotojams, nes dabartinis rezultatas tikrai yra labai geras. Tačiau, jei nebus valstybiniu lygmeniu galvojama, kaip atlaisvinti biurokratijos gniaužtus, ši problema, nors ir vėliau, bet vis tiek prisivys. Kol kas tikiuosi, kad rinka susibalansuos ir įperkamumas išliks geras, o mažėjantis Euribor ir atlyginimų augimas padės nusverti paklausos spaudimą būsto kainoms“, – situaciją apibendriną „Citus“ analizės skyriaus vadovė.

*„Citus“ analitikai, vertindami pirminės būsto rinkos paklausą, skaičiuoja preliminarius sandorius dėl butų ir kotedžų įsigijimo. Kotedžai į šį skaičių įtraukiami todėl, kad, formaliai, dauguma kotedžų yra priskirtini butams ir jie yra aktualūs būsto pirkėjams. Taip pat iš einamojo mėnesio rezultato nėra eliminuojami rinkos preliminariųjų sutarčių nutraukimai, kurie, paprastai, būna susiję su anksčiau sudarytais sandoriais, todėl neparodo einamojo mėnesio paklausos. Kartais pardavimų rezultatas išauga dėl vienu metu suvestų ankstesnių mėnesių pardavimų, todėl konkretų mėnesį fiksuojami išaugę, tačiau didesni „sukritimai“ būna užfiksuojami, o duomenys yra nuolat atnaujinami, todėl ilgesniu laikotarpiu neatitikimai išsilygina.

Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB CITUS