Per metus mūsų šalies gyventojai pradėjo aktyviau rūpintis aplinka. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje labiausiai išaugo visuomenės dalis, kuri stengiasi naudoti mažiau plastiko. Padaugėjo ir tų, kurie, rinkdamiesi maisto produktus, ypatingą dėmesį skiria jų sudėčiai ir kilmei. Tačiau sumažėjo gyventojų, kurie mažina elektros, kuro bei kitų išteklių suvartojimą.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Mūsų šalies žmonės buvo paklausti, kaip jie prisideda prie aplinkos saugojimo ir jos tausojimo.

Tyrimo duomenys rodo, kad labiausiai Lietuvoje paplitęs atliekų rūšiavimas. Tačiau pastebėtina, kad taip besielgiančių žmonių Lietuvoje padaugėjo nežymiai. Skaičiai rodo, kad 2023 metais šiukšles rūšiavo 73 proc. mūsų šalies gyventojų ir per metus ši visuomenės dalis padidėjo iki 76 procentų.

„Vis didesnė dalis Lietuvos gyventojų supranta, kad tausoti aplinką ir atsisakyti jai žalingų veiksmų reikia ne ateityje, o dabar. Tyrimo rezultatai rodo, kad aplinkai draugiški pasirinkimai jau tapo didelės mūsų visuomenės dalies įprasta kasdienybe. Visuomenė jau supranta, kad niekas kitas nepasirūpins gamtos ir aplinkos, kurioje gyvename, išsaugojimu”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Tyrimo duomenimis, pakuočių ir plastiko mažinimo aktualumas per metus Lietuvoje išaugo labiausiai. Skaičiai rodo, kad 39 proc. gyventojų skiria dėmesį mažesniam plastiko ir pakuočių naudojimui. 2023 metais kiek mažiau nei trečdalis mūsų šalies žmonių savo kasdieniame gyvenime stengėsi vengti plastiko gausos ir rinktis daugkartines, tvaresnes pakuotes ar kitus daiktus.

„Matome, kad per metus šioje srityje įvyko ryškiausias pokytis, besirūpinančių mažesniu plastiko kiekio naudojimu kasdienybėje skaičius išaugo labiausiai. Tiek verslas, tiek kiekvienas asmeniškai galime prisidėti prie saugesnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo. Mažindami plastiko vartojimą kasdienybėje, žmonės ne tik prisideda prie aplinkos apsaugos, bet ir skatina atsakingesnį vartojimą bei tvaresnes alternatyvas. Tai apima daugkartinio naudojimo produktų pasirinkimą, biologiškai skaidomas pakuotes ar ekologiškus sprendimus. Suvokimas apie plastiko vartojimo mažinimo reikšmę mūsų žmones lydi kasdien – nuo daugkartinių kavos puodelių ir maišelių iki daugkartinių talpų asmens higienos priemonėms. Tikėtina, kad visuomenę gyventi tvariau motyvuoja ne tik rūpestis aplinka, bet ir galimybė sutaupyti”, – kalba V. Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovė pastebi, kad būsto remontui po draudžiamųjų įvykių gyventojai taip pat noriai renkasi tvarius sprendimus. „Sienų taisymui naudojama regeneruota mediena, lakiųjų organinių junginių neišskiriantys dažai, natūralus ir perdirbtas tinkas, tvarios gipso kartono alternatyvos – bambuko ir kamštienos sienų plokštės, tvarios stogo dangos ir ekologiškos izoliacinės medžiagos. Atliekant remonto darbus naudojamas stiklo puoštu armuotas betonas ir perdirbtas stiklas. Tai jau ne vienkartiniai žmonių pasirinkimai, o vis ryškesnė tendencija“, – pasakoja draudikė.

Pasak V. Katilienės, vis didesnė dalis žmonių, po draudžiamojo įvykio gyvenamosiose patalpose rinkdamiesi remonto darbus, palankiai vertina ekologiškų medžiagų naudojimą, metodus, kurie sumažina poveikį aplinkai, ir energijos vartojimo efektyvumą didinančius sprendimus.

Kasdienybėje – vis daugiau tvarių pasirinkimų

Apklausos duomenys rodo, kad pastaraisiais metais pastebimai – nuo 14 iki 22 proc. – išaugo visuomenės dalis, kuri pirmenybę teikia neperdirbtam, nefasuotam arba vietoje užaugintam maistui.

„Toks pasirinkimas, tikėtina, yra grįstas ne tik tvarumo, bet ir sveikesnės gyvensenos motyvais. Skaičiai rodo, kad vis didesnei daliai Lietuvos žmonių rūpi, kokios sudėties, kaip pagamintus ir supakuotus produktus jie renkasi savo kasdieniam stalui“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Dar vienas svarbus tvarumo įprotis – išmetamo maisto kiekio mažinimas. Tyrimo duomenimis, mūsų šalies gyventojai tokiam tvariam elgesiui taip pat skiria daugiau dėmesio nei 2023 metais. Lietuvoje 38 proc. apklaustųjų atsakė, kad stengiasi išmesti mažiau maisto, kai prieš pora metų maistą tausojančių žmonių skaičius mūsų šalyje siekė 34 procentus.

„Šis procentinis pokytis per vienerius metus aiškiai parodo, kad sąmoningas ir atsakingas maisto vartojimas yra ne tik rūpestis aplinka, bet ir pagarba visiems, kurie jį augina, gamina, parduoda. Tvarumo, atsakingo vartojimo įpročiai pirmiausia formuojasi namuose. Dauguma pamename savo senelių, tėvų namus, kur nebuvo švaistomas maistas, o daiktai taisomi, užuot juos išmetus. Šie įpročiai tampa pamatinėmis vertybėmis, kurios mūsų visuomenėje yra perduodamos iš kartos į kartą”, – kalba V. Katilienė.

Draudikė atkreipia dėmesį, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje renkasi ir tvarias transporto priemones. Skaičiai rodo, kad ši visuomenės dalis per metus išaugo nuo 14 iki 18 procentų. „Didėja automobilių hibridiniais varikliais ir elektromobilių skaičius Lietuvos gatvėse. Be to, didmiesčiuose žmonės vis aktyviau renkasi automobilio alternatyvas: persėda į viešąjį transportą, naudojasi pavėžėjų paslaugomis, elektriniais paspirtukais bei dviračiais, naudojasi automobilių dalijimosi platformomis. Toks žmonių elgesys prisideda prie taršos mažinimo“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.

Daugiau nei trečdalis visuomenės narių renkasi įsigyti ne naujus, o panaudotus daiktus. Pastebėtina, kad taip elgiasi 29 proc. Lietuvos vyrų ir 40 proc. mūsų šalies moterų.

Elektros ir kuro taupymas nėra prioritetas

Tyrimo duomenys rodo, kad per metus labiausiai sumažėjo žmonių, kurie stengiasi taupiau naudoti energijos išteklius. 2024 m. 29 proc. respondentų atsakė mažinantys elektros, dujų ir kitų išteklių vartojimą, kai 2023 metais taip elgėsi net 37 proc. mūsų šalies visuomenės narių.

Pasak draudimo bendrovės atstovės, šį augimą, tikėtina, lėmė besikeičiančios elektros, kuro ir kitų išteklių kainos.

Reprezentatyvi „NielsenIQ“ Lietuvos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta 2024 m. balandžio mėn., apklausiant 1600 mūsų šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.

Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service (UAB PIAR)