Dideli pokyčiai automagistralėje ties Kaunu: baigtas didžiausias per 30 metų tiltų statybos projektas

Dideli pokyčiai automagistralėje ties Kaunu: baigtas didžiausias per 30 metų tiltų statybos projektas

Dvejus metus trukusios grandiozinės statybos automagistralėje ties Kaunu – baigiasi. „Via Lietuva“ informuoja, jog baigus antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybas, gruodžio 3 d. atidaromas eismas abiem naujai pastatytais tiltais per Nerį Kaune. A. Meškinio tiltų statybos ir rekonstravimo darbų projektas yra vienas iš didžiausių ir sudėtingiausias „Via Lietuvos“ įgyvendintų kelių statinių infrastruktūros projektų per pastaruosius trisdešimt metų.  

 „Galutinai baigiamas dar vienas itin svarbus kelių infrastruktūros projektas, turintis didelę reikšmę tiek tranzitiniam transportui, tiek šalies kariniam mobilumui. Eismo sąlygos čia žymiai pagerės, o kelionės taps ne tik greitesnės, bet ir saugesnės. Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šio dvejus metus trukusio projekto įgyvendinimo, pagal darbų sudėtingumą jis buvo tikrai išskirtinis”, –  sako l.e.p. susisiekimo ministras Marius Skuodis.

 Eismas naujai pastatytais A. Meškinio (Kleboniškio) tiltais bus paleistas etapais. Nuo šeštadienio (lapkričio 30 d.) eismas su tam tikrais apribojimais bus pradėtas organizuoti naujai pastatytu tiltu Vilniaus kryptimi, o nuo pirmadienio (gruodžio 2 d.) – antru naujai pastatytu tiltu ir Klaipėdos kryptimi. Nuo gruodžio 3 d. eismas abiem naujai pastatytais tiltais per Nerį Kaune vyks be jokių apribojimų.

 Intensyviausio eismo automagistralėje Lietuvoje ties Kaunu esantis A. Meškinio tiltas rekonstruotas iš esmės – pastatyti du tiltai, kurie skirti tranzitinio transporto eismui. 2022 metais baigtas statyti naujas tiltas (šiaurinis) ir kitoje pusėje likęs tiltas (pietinis) nuo šiol tarnaus kaip jungiamieji keliai vietiniam transportui. Toks tranzitinio ir vietinio transporto srautų atskyrimas užtikrins didesnį eismo pralaidumą ir eismo saugumą važiuojant šiais, didžiausio eismo intensyvumo, tiltais visoje Lietuvoje.

 Baigėme bene sudėtingiausią tiltų statybos projektą   pagrindinėje šalies automagistralėje rekonstruotas A. Meškinio tiltas, kuris yra svarbus ne tik keliaujantiems automagistrale, bet ir reikšmingas kaip valstybės karinio mobilumo strateginė jungtis. Sutvarkytoje beveik 1,5 km ilgio  automagistralės atkarpoje maksimaliai pagerės eismo sauga, dėl triukšmo slopinimo sienelių sumažės ir aplinkos tarša, eismo dalyvių kelionės bus saugesnės, patogesnės ir greitesnės. Šis grandiozinis projektas įvykdytas per trumpą laiką – dvejus metus, aišku, šie dveji metai prailgo eismo dalyviams, todėl „Via Lietuvos“ vardu, dėkoju visiems už kantrybę ir linkiu saugių kelionių“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

 Vykdant A. Meškinio tilto rekonstravimo projektą, buvo sutvarkytas magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas nuo 99,03 iki 100,47 km, pastatytas tiltas per Nerį bei viadukas per Jonavos g., įrengti jungiamieji keliai bei  triukšmo užtvarai.

 Rugsėjo mėn. buvo atidarytas  eismas vienu iš dviejų naujai pastatytų A. Meškinio tiltų, kuris prieš porą savaičių laikinai uždarytas, pradedant pasiruošimą antrojo naujo tilto atidarymui bei pritaikymui vairuotojų kelionėms (panaikinti pravažiavimai per skiriamąją juostą, pastatyti borteliai, suformuota skiriamoji juosta, įrengti atitvarai, šviestuvai, sumontuoti akinimą mažinantys elementai, atlikti kelio ženklinimo šalinimo darbai  nuo Klaipėdos Vilniaus kryptimi,  įrengtas trūkstamas, naujai suprojektuotas kelio ženklinimas).

 A. Meškinio tilto rekonstravimo darbus vykdė „Via Lietuva“ viešąjį darbų konkursą laimėjusi  AB „Kauno tiltai“. Viso projekto vertė – 70,5 mln. Eur su PVM, Europos Sąjungos Sanglaudos fondo šiam projektui skirta 37 mln. Eur, likusią sumą  33,5  mln. Eur sudaro Valstybės biudžeto lėšos.

 Tiltai ties Kaunu per Nerį, esantys magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (nuo 99,03 km iki 100,47 km), yra intensyviausio transporto eismo tiltai visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad šiuo kelio ruožu, kuriame yra šie tiltai, nuo Biruliškių sankryžos iki kelio „Via Baltica“, automobilių srautas siekia iki 78 tūkst. per parą.

 Kiti tiltai ir viadukai Lietuvoje

 Valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu yra 124 prastos būklės tiltai ir viadukai, kai praėjusių metų pabaigoje šis skaičius siekė 109.

 Nors per paskutinius ketverius metus šalyje investicijos į tiltus padidėjo daugiau nei 3 kartais bei per šį laiką iš viso sutvarkyti 94 tiltai, didžioji dalis tiltų netrukus pasieks jų statybos metu nustatytą eksploatacijos laikotarpio ribą. Prognozuojama, jog artimiausiu metu šių statinių būklė šalyje ims dar sparčiau blogėti.

 Beveik visi tiltai, įtraukti į blogos būklės tiltų sąrašą, siekia daugiau nei 60 metų amžių, kai tuo tarpu jų statybos metu nustatoma tiltų eksploatacijos arba tarnavimo trukmė siekė 50-60 metų. Be to, visi šie tiltai pastatyti pagal to meto techninius statybos reglamentus bei tuo metu fiksuotus eismo srautus – kurie iš esmės pasikeitė.

 Visi valstybinės reikšmės keliuose esantys tiltai, viadukai, estakados, tuneliai yra tvarkomi pagal kasmet „Via Lietuva“ sudaromą reikalingų tvarkyti blogos būklės statinių eilę, kuri atnaujinama po kiekvienais metais atliktų ekspertinių tiltų būklės apžiūrų. Nors nuo praėjusių metų tiltams ir viadukams yra skiriamas prioritetinis dėmesys, tačiau šių statinių tvarkymo apimtys priklauso nuo Kelių priežiūros ir plėtros programai skiriamo finansavimo. Iš viso blogos būklės tiltams Lietuvoje sutvarkyti reikėtų apie 590 mln. Eur, o visiems šalies tiltams sutvarkyti iki tenkinančios būklės – apie 1 mlrd. Eur.

 Dėl ribotų finansavimo galimybių dalyje tiltų, siekiant eliminuoti rizikas eismo dalyvių saugumui, yra taikomos laikinos priemonės – eismo ribojimai: siaurinama važiuojamoji kelio dalis, nukreipiant automobilius į centrinę tilto dalį, įvedami transporto priemonių svorio apribojimai. Vis dėlto, tai yra laikinas sprendimas, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Tiltų, kuriuose įvedami papildomi ir laikini eismo ribojimai, būklės vertinimo apžiūros yra atliekamos dažniau, pastebėjus, jog tilto būklė toliau blogėja – eismas šiais tiltais gali būti ir uždarytas.

 Šalies kelių infrastruktūra yra svarbi gynybinio saugumo dalis bei būtinas elementas, todėl tiltai tiesiogiai lemia ne tik eismo dalyvių, bet ir visos šalies saugumą.

Per šiuos metus „Via Lietuva“ valstybinės reikšmės kelių tinkle planuoja sutvarkyti 30 tiltų ir viadukų. 2023 metais sutvarkytų tiltų ir viadukų skaičius siekė 18, iš viso nuo 2020 metų Lietuvoje bus sutvarkyti 105 blogos būklės tiltai ir viadukai. Palyginimui, 2018 metais Lietuvoje sutvarkyta mažiau nei 10 vnt. šių svarbių kelių infrastruktūros statinių. Šiemet tiltų tvarkymui suplanuota skirti 71 mln. Eur, praėjusiais metasi šios investicijos siekė 58,8 mln. Eur, 2022 m. – 25,5 mln. Eur, 2021 m. – 14,8 mln. Eur, o 2018 m. – tik 6,6 mln. eurų.

Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, AB Via Lietuva

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Tarptautinė konferencija „Miesto paveldas: medinės erdvės“ kviečia gilintis į istorinių medinių priemiesčių svarbą 

Tarptautinė konferencija „Miesto paveldas: medinės erdvės“ kviečia gilintis į istorinių medinių priemiesčių svarbą 

Lapkričio 14 dieną (penktadienį) Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Miesto paveldas: medinės erdvės“, skirtą aptarti istorinių medinių priemiesčių svarbą šiuolaikinių miestų tapatybei ir gyventojų patirčiai.  Šių metų konferencijos tikslas – pažvelgti į medinę architektūrą kaip gyvą miesto kultūros sluoksnį, atskleidžiant jo reikšmę tiek urbanistiniu, tiek socialiniu požiūriu. Pranešėjai iš Lietuvos, […]


„Via Lietuva“ praneša apie laikinus eismo ribojimus automagistralėje A1 ties Biruliškių viaduku

„Via Lietuva“ praneša apie laikinus eismo ribojimus automagistralėje A1 ties Biruliškių viaduku

„Via Lietuva“ informuoja eismo dalyvius, kad ant Biruliškių viaduko, esančio automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 95,47 km, ties deformaciniu pjūviu pirmoje eismo juostoje pastebėta duobė, todėl šiame ruože laikinai apribotas eismas: pirmoji eismo juosta uždaryta, eismas vyksta antra ir greitėjimo bei lėtėjimo juostomis. Siekiant, kas eismas minėtame ruože būtų kuo sklandesnis, duobė laikinai užtaisoma šaltu asfaltu ir […]


Lietuviai toliau aktyviai investuoja į Rygos verslo kvartalą „Preses Nama Kvartāls“: per obligacijų emisiją pritraukta 8,7 mln. eurų

Lietuviai toliau aktyviai investuoja į Rygos verslo kvartalą „Preses Nama Kvartāls“: per obligacijų emisiją pritraukta 8,7 mln. eurų

Rygos “Preses Nama Kvartāls” projekto vystytojas sėkmingai užbaigė penktąją obligacijų emisijos dalį, pritraukdamas 8,7 mln. eurų. Tai yra antra pagal dydį projekto obligacijų programos dalis ir viena didžiausių obligacijų emisijų tarp Baltijos šalių nekilnojamojo turto vystytojų šiais metais. Šioje dalyje aktyviau dalyvavo ir Latvijos investuotojai, nors lėšos iš Lietuvos ir toliau sudaro didžiąją obligacijų emisijos […]


Turto banko A. Goštauto g. 11 vystomo projekto prieigose bus atliekami archeologiniai tyrimai

Turto banko A. Goštauto g. 11 vystomo projekto prieigose bus atliekami archeologiniai tyrimai

Vilniuje, vystant modernizacijos projektą A. Goštauto g. 11, bus dar kartą nuodugniai ištirta teritorija. Siekiant užtikrinti sklandų procesą, pasirašyta sutartis su archeologinių žvalgymų paslaugas teikiančia VŠĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, laimėjusia Turto banko skelbtą viešąjį pirkimą, kurios pasiūlymo kaina beveik 241 tūkst. eurų su PVM .  „Ši teritorija svarbi ne tik totorių bendruomenei, bet visam […]


Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]


Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir  Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos […]