Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad gyventojai, norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, taikant energetinio efektyvumo didinimo priemones, dar dvi savaites gali teikti paraiškas ir pasinaudoti finansine parama. Kviečiame paskubėti ir pasinaudoti šia išskirtine galimybe.
„Namo atnaujinimas – tai ne tik investicija į savo šeimos komfortą ir gyvenimo kokybę, bet ir svarus indėlis į šalies pastangas mažinti energijos suvartojimą. Turėti energetiškai efektyvų pastatų sektorių yra vienas kertinių uždavinių kovojant su klimato kaita, todėl siūlome įvairias paramos priemones pastatų modernizavimui. Viena iš jų – parama individualiems gyvenamiesiems namams“, – sako Gintarė Burbienė, APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė.
Didžiausia galima kompensacinė išmoka vienam namo atnaujinimo projektui siekia 14,5 tūkst. eurų. Kompensacinės išmokos dydis apskaičiuojamas padauginus namo naudingą plotą iki modernizavimo iš fiksuoto dydžio. Fiksuotas dydis už 1 m² namo naudingo ploto – 75 eurai. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos kvietimui skiriama 10 mln. eurų.
Dėl kompensacinių išmokų kviečiami kreiptis gyventojai, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą. Namo statyba turi būti užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruotas 100 % pastato baigtumas.
Parama bus išmokama tik tais atvejais, kai atnaujinus gyvenamąjį namą bus pasiekta ne mažesnė nei B namo energinio naudingumo klasė (sertifikatas registruotas VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūroje (SSVA)) ir sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos ne mažiau kaip 40 proc., lyginant su buvusiomis iki atnaujinimo.
Projektą įgyvendinti ir pateikti išlaidų kompensacijos prašymą reikės per 15 mėn. nuo kvietimo pabaigos, t. y. iki 2026 m. sausio 30 d.
APVA ekspertai: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Kartu su paraiška gyventojai turi pateikti pastatų energinio naudingumo eksperto pažymą, kurioje būtų nurodyti skaičiavimai, kad įgyvendinus konkrečias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, po modernizavimo bus pasiekta B ar aukštesnė namo energinio naudingumo klasė bei 40 proc. sumažintos šilumos sąnaudos. Pažymoje turi būti įrašytas pastatų energinio naudingumo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo numeris, pažyma patvirtinta parašu. Pabrėžtina, kad ši pažyma nėra turimo namo energinio sertifikato atitikmuo – tai du skirtingi dokumentai.
Namo energinio naudingumo sertifikatas taip pat bus tikrinamas, tad svarbu įsitikinti, kad sertifikatas būtų galiojantis ir užregistruotas SSVA. Patikrinti sertifikato registracijos ir galiojimo duomenis galima SSVA puslapyje.
Teikiant paraišką reikia pasirūpinti ir planuojamo atnaujinti namo nuotraukomis. Nuotraukose turi matytis ne tik namas iš visų pusių, bet ir įvairios namo vietos, susijusios su energijos vartojimo efektyvumu ir nurodytos eksperto pažymoje, pavyzdžiui, neapšiltintas stogas, perdangos, grindys, nesandarios durys, langai ir pan.
Atlikus namo atnaujinimo darbus būtina kreiptis į akredituotas laboratorijas ir atlikti pastato sandarumo testą, kaip to reikalaujama pagal statybos techninio reglamento reikalavimus B energetinės klasės pastatams. Akredituotų pastatų sandarumo bandymų laboratorijų sąrašas pateikiamas čia. Faktą apie namo atnaujinimui gautą finansavimą iš valstybės ir (ar) ES biudžeto lėšų, būtina nurodyti užsakant namo sertifikavimo paslaugą.
Mokėjimo prašymą kompensacijos išmokėjimui galima teikti tik pastatui pasiekus B ar aukštesnę energinę klasę. Po atnaujinimo pasiekta energetinio naudingumo klasė turi būti užfiksuota sertifikate, registruotame SSVA.
Paraiškos paramai teikiamos iki spalio 30 d. per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS).
Pranešimą paskelbė: Eglė Pliuskuvienė, Aplinkos projektų valdymo agentūra
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]