„Via Lietuva“: per 3 pirmuosius šių metų ketvirčius sudarytų sandorių skaičius padidėjo beveik 20 proc.

„Via Lietuva“: per 3 pirmuosius šių metų ketvirčius sudarytų sandorių skaičius padidėjo beveik 20 proc.

Praėjusiais metais vidinius pokyčius iniciavusi už valstybinės reikšmės kelių plėtrą atsakinga įmonė „Via Lietuva“ šiais metais fiksuoja didėjantį veiklos efektyvumą ir pagerintus viešųjų pirkimų vykdymo rodiklius. 2024-aisiais bendrovei pavyko užtikrinti didesnę tiekėjų konkurenciją bei paspartinti kelių infrastruktūros projektų iniciavimo procesus.

Vidutinis dalyvių skaičius „Via Lietuva“ skelbtuose viešuosiuose rangos darbų atlikimo konkursuose, lyginant su 2023-aisiais metais, padidėjo netoli 2 kartų: nuo vidutiniškai 2,7 praėjusiais iki 4,3 gautų pasiūlymų šiais metais.

„Via Lietuva“ šiais metais pavyko pakelti inicijuojamų viešųjų pirkimų konkursų kokybės kartelę: bendrovės inicijuotuose rangos darbų atlikimo konkursuose dalyvių skaičiui augant, pretenzijų skaičius – mažėjo. Skelbtuose viešųjų pirkimų konkursuose šiais metais pretenzijų skaičius sumažėjo beveik 9 kartais: nuo 52 praėjusiais iki 6 per pirmąjį šių metų pusmetį.

„Via Lietuva“ taip pat  šiais metais pavyko paspartinti kelių infrastruktūros projektų iniciavimo procesus. Didžioji dalis (90 proc.) pirkimų, suplanuotų šių metų pirkimų plane buvo ir yra inicijuojami laiku. Laiku, laikantis nustatytų terminų, užbaigiamos ir pirkimų procedūros.

Pasak „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, praėjusiais metais įmonėje buvo peržiūrėti veiklos planavimo procesai bei atlikti esminiai pokyčiai, lėmę didesnį šių metų įmonės efektyvumą.

„Šiuos metus pradėjome esminiu vykdomos veiklos planavimo pokyčiu: visi svarbiausi ir strateginiai konkursai buvo suplanuoti, kokybiškai parengti ir paskelbti dar pirmoje metų pusėje, todėl didžiausi kelių infrastruktūros plėtros darbai šalyje pirmą kartą galėjo būti pradėti laiku. Per šiuos metus „Via Lietuva“ investuos visą 2024 metams patvirtintą Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) biudžetą, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius M. Švaikauskas.

Pasak jo, šiuos metus galima vadinti esminių pokyčių metais – būtent šiemet pradėti įgyvendinti dideli investicijų į kelius projektai, kurie tęsis ateinančius dvejus metus. Kaip teigia bendrovės vadovas, sprendimas pirmą kartą šalies kelių infrastruktūros valdymo istorijoje inicijuoti kelerių metų investicinius projektus, priimtas dėl poreikio užtikrinti saugumą kelyje bei reaguoti į esamą situaciją, kaip sparčiai blogėjanti tiltų būklė.

Per tris pirmuosius šių metų ketvirčius „Via Lietuva“, po sėkmingai pasibaigusių viešųjų pirkimų konkursų procedūrų, iš viso sudarė 114 rangos darbų sandorių (2023 m. tuo pačiu laikotarpiu beveik 20 proc. mažiau, t. y. 93). Daugiausia, 32 rangos darbų sutartys sudarytos su AB „Kelių priežiūra“ (bendra sutarčių vertė – 19,7 Eur). 13 darbų atlikimo sutarčių iki š. m. rugsėjo „Via Lietuva“ pasirašė su AB „Kauno tiltai“ (bendra sutarčių vertė – 218,7 mln. Eur). Trečioje vietoje pagal sudarytų sandorių skaičių – AB „HISK“ – su šia įmonė po pasibaigusių viešųjų pirkimų konkursų sudaryta 11 sutarčių už iš viso 91,07 mln. Eur sumą. Ketvirtoje bei penktoje vietose pagal sudarytų sandorių skaičių – UAB „Biseris“ – 10 sudarytų sutarčių, kurių bendra vertė – 4,96 mln. Eur bei AB „Eurovia Lietuva“ – 9 sudarytos sutartys, bendra jų vertė – 22,2 mln. Eur.

Didžiausios vertės sandorius šiais metais „Via Lietuva“ sudarė su AB „Kauno tiltai“, su kuria vasaros pradžioje buvo pasirašyta 187 mln. eurų sutartis dėl „Via Baltica“ kelio atkarpos (12 km) šalia Lietuvos-Lenkijos sienos modernizavimo. Šį pavasarį taip pat pasirašytos dvi kapitalinio remonto darbų atlikimo sutartys su skelbtus viešuosius pirkimus laimėjusia AB „HISK“, kurių vertė siekia 31,6 mln. bei 29,4 mln. eurų. Šios sutartys sudarytos dėl magistralinio kelio Vilnius-Utena ruožų tarp Molėtų ir Utenos kapitalinio remonto darbų atlikimo, kurių vykdymo metu iš viso bus atnaujinta 30 km siekianti blogiausios šalies magistralės atkarpa.

Bendrovė taip pat ženkliai padidino žaliųjų pirkimų skaičių, bendra jų vertė išaugo nuo 56,7 proc. 2021 m. iki 99,2 proc. šiais metais.

Šiais metais „Via Lietuva“ į valstybinės reikšmės kelių plėtrą investuos rekordinę sumą – 927 mln. eurų. Bendrovės investicinį šių metų biudžetą sudaro 587 mln. eurų Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) lėšų, 185 mln. eurų laikinojo bankų solidarumo mokesčio suma, 163 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

Bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Įmonė siekia, jog šalies kelių infrastruktūra būtų nuolat plėtojama, atnaujinama bei modernizuojama, kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos gyventojams ir taptų teigiamų pokyčių vizitine kortele šalies svečiams.

Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, AB Via Lietuva

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda

„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda

Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]


Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa.  Naujausios apklausos rezultatai […]


Baltijos šalių gyventojų apklausa: kas kiek moka už elektrą ir kaip ją taupo?

Baltijos šalių gyventojų apklausa: kas kiek moka už elektrą ir kaip ją taupo?

Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė „Schneider Electric“ užsakymu atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami. Estai elektrai išleidžia […]


A. Starkus: „Šiais vyno rūsiais lenkiame net ir tradicines vyno šalis“

A. Starkus: „Šiais vyno rūsiais lenkiame net ir tradicines vyno šalis“

Dar prieš kelis dešimtmečius vynas Lietuvoje buvo skirtas tik išskirtinėms progoms, o šiandien tampa neatsiejama kultūros dalimi. Kelionės į Prancūziją, Italiją ar Ispaniją ne tik plečia skonių akiratį, bet ir formuoja naujus lietuvių įpročius – kultūringą vyno vartojimą ir kolekcionavimą. Ši kultūrinė kaita atkeliauja ir į gyvenamąsias erdves – prestižinis Vilniaus NT projektas „Žygimantų 12“ […]


Nuo rezervacijos iki raktų: kaip klientų portalas keičia būsto pirkimo procesą

Nuo rezervacijos iki raktų: kaip klientų portalas keičia būsto pirkimo procesą

Nekilnojamojo turto (NT) pirkimas ilgą laiką buvo siejamas su gausybe dokumentų, susirašinėjimų ir nuolatinių skambučių. Tačiau technologijoms tobulėjant, vis daugiau klausimų galima išspręsti vienoje vietoje – per specialiai būsto pirkėjui sukurtą klientų portalą. Pasak tokį portalą sukūrusios bendrovės „Realco“ IT projektų vadovės Erminos Kačinskienės, pernai ėmus šį įrankį naudoti, beveik visas būsto įsigijimo procesas tapo […]


Matininkai ir geodezininkai vis dažniau kreipiasi į NŽT konsultacijos ir patys taiso klaidas

Matininkai ir geodezininkai vis dažniau kreipiasi į NŽT konsultacijos ir patys taiso klaidas

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) fiksuoja pozityvią tendenciją: vis daugiau matininkų, geodezininkų ir žemėtvarkos planavimo specialistų siekia dirbti atsakingai ir kokybiškai. Jie vis dažniau kreipiasi į NŽT norėdami pasikonsultuoti dėl sprendimų, o padarę klaidų – patys jas ištaiso nelaukdami, kol netikslumai bus pastebėti patikrinimų metu. „Savo darbe nuosekliai laikomės principo „ne bausti, bet padėti“. Suprantame, kad […]