Lietuvos banko ir Eurostato duomenimis, metinių atlyginimų skaičiaus rodikliai Lietuvoje rodo vis didėjančius gyventojų ketinimus įsigyti būstą. Tuo tarpu kainų ir pajamų santykis siunčia aiškią žinutę, jog įperkamumas Lietuvoje nuo 2022 m. pabaigos gerėja ir iki 2025 m. pabaigos turėtų grįžti į istoriškai geriausią lygį. Tačiau yra ir kita medalio pusė – šie rodikliai automatiškai užprogramuoja ir didėjančių teisminių ginčų skaičių tarp pirkėjų ir pardavėjų.
Ženkliai augantį ginčų NT srityje skaičių puikiai iliustruoja tiek žemesnių instancijų teismų, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, iki kurio nukeliauja ginčai tarp pirkėjų ir pardavėjų, praktikos gausa. Preliminariosios sutartys tiek pirkėjo, tiek pardavėjo iniciatyva nutraukiamos dėl įvairiausių priežasčių, tokių kaip pinigų trūkumas, nebaigtos statybos, negauta banko paskola ir kt. Dažniausiai pasitaikantys reikalavimai tokiose ginčuose yra sumokėto avanso (užstato) priteisimas. Kiti reikalavimai apima baudos arba kompensacijos už sutarties nutraukimą priteisimą – tokiu būdu siekiama atgauti (prisiteisti) realiai patirtas išlaidas, susijusias su pasirengimu sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pvz., kelionės išlaidas, advokato honorarą, dokumentų parengimo išlaidas ir pan.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo vis augančią tendenciją, jog asmenys (dažniausiai pirkėjai) gina savo pažeistas teises ir kitais būdais, kuomet nesąžininga šalis (dažniausiai pardavėjas) nepagrįstai nutraukia preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Vieną iš nuostolių apskaičiavimo būdų – kainų skirtumo metodą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškino 2024-05-23 priimtoje nutartyje. Šioje nutartyje kasacinis teismas išdėstė nustatinėtinas aplinkybes bei įrodinėtinas sąlygas, kurioms esant pirkėjai, pardavėjui nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, turi teisę reikalauti iš ikisutartinių santykių kilusių nuostolių atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė tokias rėmimosi kainų skirtumo metodu aplinkybes, kurios privalo egzistuoti:
Egzistuojant aukščiau nurodytoms sąlygoms, asmuo įgyja teisę pretenduoti į nuostolių atlyginimą. Tačiau nuostolio dydis, remiantis kainų skirtumo metodu, gali būti apskaičiuojamas tik esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir tik įrodžius, kad:
Tik nustačius visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei įrodžius papildomas sąlygas, prarastos galimybės piniginė vertė dėl preliminariosios sutarties nevykdymo gali būti atlyginama remiantis kainų skirtumo metodu (principu). Šios sąlygos turi būti įrodytos prašančios nuostolius priteisti šalies.
Pavyzdinė situacija: asmuo A ketina pirkti būstą iš B už 10 000 EUR. Tarp A ir B susiklosto aukščiausią lygį pasiekiantys pasitikėjimo santykiai (pasirašoma preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis). Tuomet B nepagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę būsto pirkimo-pardavimo sutartį su A. A per protingą terminą sudaro pagrindinę sutartį pakeičiančią sutartį (kitą preliminarią sutartį), kuria įsigyja panašų būstą iš C už 20 000 EUR.
Tokiu atveju A, remdamasis kainų skirtumo metodu, turi teisę reikalauti B atlyginti A patirtus nuostolius, skaičiuojant skirtumą tarp A ir C sudarytos naujos preliminariosios būsto pirkimo-pardavimo sutarties kainos ir dėl B kaltės nesudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties kainos tarp A ir B. A gali reikalauti B atlyginti 10 000 EUR (20 000 EUR – 10 000 EUR) A patirtą nuostolį, taikant kainų skirtumo metodą.
Kaip teisingai ne kartą jau konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kainų skirtumo metodas yra tik vienas, bet ne vienintelis nuostolio apskaičiavimo būdas.
Toks išaiškinimas parodo, kad nesąžiningai nutraukus preliminariąją būsto pirkimo-pardavimo sutartį, nukentėjusioji šalis (pirkėjas) turi teisę reikalauti tiek nuostolių (sumokėto avanso) ir netesybų (baudos/kompensacijos) pagal nutrauktą sutartį, tiek, esant visoms būtinoms sąlygoms, papildomų nuostolių, apskaičiuotu kainų skirtumo metodu, atlyginimo. Tačiau tokio nuostolio, apskaičiuoto remiantis kainų skirtumo metodu, dydis negali peržengti saugomo lūkesčio intereso ribos – realiai patirtų nuotolių dydžio. Nuosekli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tuo pačiu siunčia ir aiškią žinutę NT pardavėjams, jog preliminariosios būsto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas dėl vienintelės priežasties – galimybės būstą parduoti už didesnę kainą, gali sukelti analogiškas ir dar didesnes finansines pasekmes.
NOEWE LEGAL ginčų sprendimo grupė
Pranešimą paskelbė: Eglė Markauskaitė, Noewe, UAB
Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]
Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa. Naujausios apklausos rezultatai […]
Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė „Schneider Electric“ užsakymu atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami. Estai elektrai išleidžia […]
Dar prieš kelis dešimtmečius vynas Lietuvoje buvo skirtas tik išskirtinėms progoms, o šiandien tampa neatsiejama kultūros dalimi. Kelionės į Prancūziją, Italiją ar Ispaniją ne tik plečia skonių akiratį, bet ir formuoja naujus lietuvių įpročius – kultūringą vyno vartojimą ir kolekcionavimą. Ši kultūrinė kaita atkeliauja ir į gyvenamąsias erdves – prestižinis Vilniaus NT projektas „Žygimantų 12“ […]
Nekilnojamojo turto (NT) pirkimas ilgą laiką buvo siejamas su gausybe dokumentų, susirašinėjimų ir nuolatinių skambučių. Tačiau technologijoms tobulėjant, vis daugiau klausimų galima išspręsti vienoje vietoje – per specialiai būsto pirkėjui sukurtą klientų portalą. Pasak tokį portalą sukūrusios bendrovės „Realco“ IT projektų vadovės Erminos Kačinskienės, pernai ėmus šį įrankį naudoti, beveik visas būsto įsigijimo procesas tapo […]
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) fiksuoja pozityvią tendenciją: vis daugiau matininkų, geodezininkų ir žemėtvarkos planavimo specialistų siekia dirbti atsakingai ir kokybiškai. Jie vis dažniau kreipiasi į NŽT norėdami pasikonsultuoti dėl sprendimų, o padarę klaidų – patys jas ištaiso nelaukdami, kol netikslumai bus pastebėti patikrinimų metu. „Savo darbe nuosekliai laikomės principo „ne bausti, bet padėti“. Suprantame, kad […]