Siekiant didinti energinį efektyvumą daugiabučiuose pastatuose ir mažinti išlaidas už šildymą, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, geriau žinomam kaip „mažoji renovacija“. Šį kartą Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui numatytas didžiausias finansavimas iki šiol – net 20 mln. eurų. Nepasiturintys gyventojai gali sulaukti ir 100 proc. išlaidų kompensacijos.
Prieš mėnesį paskelbtas kvietimas jau sulaukė paraiškų už daugiau nei 3 mln. eurų. Aktyviausiai „mažąja renovacija“ susidomėjo Kauno miesto daugiabučių gyventojai, taip pat Šilutės bei Klaipėdos.
„Mažąja renovacija“ vadinamas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas ir subalansavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau. Jos metu seni, elevatoriniai šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais šilumos punktais. Įrengiant automatinius balansinius ventilius suderinamos ir optimizuojamos šildymo sistemos.
Valstybės parama taip pat skiriama pertvarkant šildymo sistemą ar ją keičiant, įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir kitus būtinus elementus. Tokios renovacijos metu gali būti įrengiami ir individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar šilumos daliklių sistema bei išmaniosios apskaitos, leidžiančios nuskaityti rodmenis iš daliklių, šilumos ir karšto vandens skaitiklių butuose. Finansuojamos ir karšto vandens sistemų pertvarkymo, susijusių elementų keitimo (pvz., rankšluosčių džiovintuvų, vamzdynų keitimo) išlaidos.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje dar yra apie 3 tūkst. senų elevatorinių šilumos punktų, kurie yra technologiškai pasenę ir neužtikrina tolygaus viso pastato šildymo. Atlikus būtinuosius vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujino darbus, galima sutaupyti bent 15-20 proc. šilumos energijos, o tai reikšmingai atsispindi ir sąskaitose už šildymą.
Paramos sąlygos
Pretenduoti į paramą gali daugiabučiai namai, pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus ir atitinkantys bent vieną iš toliau nurodytų sąlygų:
1) iki paraiškos pateikimo namas buvo renovuotas pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, bet jame nebuvo atliktas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas;
2) bendrasis namo plotas ne didesnis kaip 1000 m2;
3) namas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ar yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje;
4) namas yra medinių konstrukcijų;
5) namo šilumos punktas yra elevatorinis arba jau susidėvėjęs automatinis, negalintis reguliuoti šilumos suvartojimo pastate priklausomai nuo lauko oro ir pastato šildomų patalpų temperatūrų pokyčio.
Subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Subsidija padidinama dar 10 proc. p., jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują, automatizuotą šilumos punktą.
Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija. Norint pasinaudoti subsidija, daugiabučio namo atstovai arba gyventojai turi kreipti į savivaldybės administraciją su prašymu išduoti pažymą, patvirtinančią, kad daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas (-ai) turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Paraiškas teikti kviečiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės paskirti savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumos tiekėjai bei kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.
Paraiškas nuo š.m. liepos 24 d., kol pakaks kvietimui skirtų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. liepos 23 d., galima pateikti APVIS aplinkoje. Prieš teikiant paraiškas, rekomenduojama susipažinti su paraiškos pildymo instrukcija bei dažniausiai užduodamais klausimais.
Pranešimą paskelbė: Eglė Pliuskuvienė, Aplinkos projektų valdymo agentūra
Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]
Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos […]
Spalio mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduoti 526 butai. Bendras vidutinis 2025 m. būstų pardavimų lygis išlaikomas ir toliau – kiekvieną šių metų mėnesį sostinėje vidutiniškai buvo parduota beveik po 480 butų. „Maždaug tokiu pat intensyvumu NT plėtotojai kas mėnesį papildo ir būstų sandėlį – pavyzdžiui, spalį penkiuose naujai pradėtuose pardavinėti projektuose arba […]
Sodininkų bendruomenės pasipiktinimas dėl S. Gentvilo siūlomų įstatymo pataisų Lietuvos sodininkų bendruomenės reiškia nepritarimą Seimo nario Simono Gentvilo siūlomoms įstatymo pataisoms, kurios leistų dvibučių ir daugiabučių namų statybas sodininkų bendrijų teritorijose be bendrijų ar gyventojų pritarimo. Pagal siūlomus pakeitimus, sodininkų bendrijose statant dvibučius namus nebereikėtų vykdyti teritorijų planavimo procedūrų, o statant daugiabučius – derinti teritorijos […]
Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]
Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa. Naujausios apklausos rezultatai […]