Gaisrai ir savus namus supleškina, ir skandina skolose kaimynams

Sena patarlė byloja: bėda viena nevaikšto. Ji teisinga ir kalbant apie gaisrus: jei dėl kokių nors priežasčių namie įsiplieskia gaisras, neretai finansiškai nukenčia ir kaimynai. Tad gaisro aukoms tenka susidurti ne tik su nuostoliais sau, bet ir atlyginti juos gyvenantiems šalia – ypač daugiabučiuose.  

Žala kaimynams – iki kelių dešimčių tūkstančių eurų 

„Atvejai, kai gaisro metu nukenčia ir kitų asmenų, dažniausiai – kaimynų, turtas tikrai nėra reti. Jei kyla didesnis gaisras daugiabutyje, žala kaimynams bemaž neišvengiama: žemiau esančius būstus užlieja vanduo, reikalingas liepsnų malšinimui, aukščiau ir šonuose esantys būstai užteršiami suodžiais. Individualiuose namuose tokie atvejai retesni, bet taip pat pasitaiko, kad nukenčia kaimynų namų sienos ar tvoros“, – teigia Mindaugas Ratkevičius, draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas. 

Draudimo bendrovės duomenimis, kaimynams gaisro padaryta žala svyruoja nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Jei būsto, kuriame kilo gaisras, savininkas nėra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, šiuos nuostolius tenka atlyginti pačiam.  

„Pastaruosius penkerius metus vidutinė žala, atlyginama nukentėjusiesiems dėl gaisro, siekia apie 11 tūkstančių eurų. Nuostolius atlyginame ir tada, kai apdraustas turtas nukentėjo gaisrui kilus pas kaimynus – nesvarbu, ar turtui pakenkė tiesioginis ugnies poveikis, ar suodžiai, ar ugniagesių panaudotas vanduo“, – teigia M. Ratkevičius. 

Tūkstančiai gaisrų kasmet

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, vien per pirmąjį šių metų pusmetį ugniagesiams teko malšinti 4092 gaisrus. Nors pastarąjį penkmetį gaisrų kiekis tolygiai mažėja, vidutinis metinis gaisrų kiekis vis dar yra apie 9000.

Beveik trečdalis gaisrų (1279) šiemet kilo gyvenamosios paskirties statiniuose. Didesnė jų dalis – 941 – individualūs namai. Net 55 proc. tokių namų gaisrų priežastis – dūmtraukiuose užsidegę suodžiai.

Įvertinkite aplinkos riziką 

Klaipėdos rajone daugiabutyje neseniai įvykusi nelaimė, kuomet gyvenamoje palėpėje kilus gaisrui namus prarado aštuoni tame pačiame name gyvenę žmonės, atskleidžia ir kitą skaudulį. O kas, jei gaisro kaltininkas draustis neketina, vertingo turto neturi arba jis visas sunaikinamas gaisre?

„Deja, apie civilinę atsakomybę tokiose situacijose sunku kalbėti. Jei dėl kaimynų kaltės nukentėjusių būstų šeimininkai patys nėra apsidraudę, vargu ar jiems kas padės atlyginti nuostolius. Liks tikėtis savivaldybės ar geros valios žmonių pagalbos. Dėl to derėtų įvertinti ir su kaimynyste susijusias rizikas būstui“, – teigia M. Ratkevičius.

Susimąsto tik susidūrę su nelaime

Nors gyvenamuosiuose pastatuose Lietuvoje kasdien vidutiniškai kyla apie 7 gaisrai, anot M. Ratkevičiaus, gyventojai apie riziką savo būstui susimąsto tik tada, kai nelaimė nutinka artimoje aplinkoje.

„Nepaisant nuolatinių PAGD ir draudimo bendrovių raginimų, dažniausiai apie priešgaisrinių dūmų detektorių įdiegimą ar kaminų valymą gyventojai susimasto tik po nelaimių, ištikusių jų artimųjų ar pažįstamų namus. O tai yra priemonės, kurios iš tiesų efektyviai mažina gaisro tikimybę ar bent jau gali smarkiai sumažinti nuostolius ugniai įsiplieskus“, – tvirtina draudimo įmonės BTA atstovas. 

Būtina rūpintis patiems 

Bendrovės „Domus tuta“ kaminkrėtys Vaidas teigia, kad tikrasis vaizdas – dar liūdnesnis: imtis veiksmų žmones paskatina ne artimuosius, o tik juos pačius ištikusios bėdos arba tarnybų reikalavimai.

„Kiek tenka susidurti, dažniausiai mus į pagalbą kviečiasi tie žmonės, kurie jau būna susidūrę su nedidelės apimties gaisru, suodžių užsidegimu kamine. Ugniagesiai jiems duoda nurodymus išsivalyti kaminus. Tik tada ir susizgrimba – jau po fakto. Atsargumo – nulis. Ir nesvarbu, kokiam socialiniam sluoksniui jie priklauso“, – sako Vaidas.

Nors ir priešgaisrinė tarnyba, ir ekspertai ragina gyventojus dūmtraukių švara pasirūpinti šiltuoju metų laiku, anot kaminkrėčio, daugiausiai darbo jie turi žiemą.

„Paprastai tai būna skubūs darbai – kai dūmtraukis visiškai užsikemša arba kai šildantis kyla gaisras. Tačiau būna, kad išpuola ir šiltuoju metų laiku – dažniau tai būna nuolatiniai klientai, kurie atsakingai vertina savo namų saugumą, nori pasiruošti, prižiūri savo šildymo sistemą“, – teigia kaminkrėtys. 

Jis nesiryžo teikti rekomendacijų, kokiu dažnumu reikėtų valyti dūmtraukį, mat šis poreikis labai priklauso nuo to, kokia krosnis, kokiu kuru kūrenama, kaip sureguliuota.

„Būna, kad ir 10 metų gali nevalyti kamino, jei krosnis gera, tinkamai sureguliuota ir pasirenkamas kokybiškas kuras. O kitiems jau po savaitės visiškai užsineša dervomis. Tad kaminkrėčio pagalbos poreikį kiekvienas krosnies savininkas turėtų vertinti individualiai, pagal realią situaciją“, – paaiškina Vaidas.

Apie BTA:                

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2022 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2022 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1,1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 80 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation