Populiarioji skarda ar mažiau girdėtos betoninės čerpės: kokią stogo dangą rinktis?

Populiarioji skarda ar mažiau girdėtos betoninės čerpės: kokią stogo dangą rinktis?

Stogo dangos pasirinkimas retai sulaukia didelių svarstymų. Namų savininkai dažniausiai kliaujasi kaimynų pasirinkimais arba klausia pažįstamų atsiliepimų. Dar kiti tiesiog beda pirštu į parduotuvėje populiariausią tuo metu medžiagą. Nebūtinai tai blogas scenarijus. Tačiau prastas stogo dangos pasirinkimas gali lemti padidėjusias elektros išlaidas, neplanuotai ankstyvą remontą ir nepatogumus. Palyginkime vieną dažniausių stogo dangų – skardą su mažiau žinoma danga – betoninėmis čerpėmis.

Skardinė stogo danga: ką iš tiesų gauname?

Skardiniai stogai pelnė savo populiarumą dėl ekonomiškos kainos ir plačios spalvų gamos. Dar skardinis stogas nereikalauja didelės priežiūros. Skardinis stogas lengvas, ir dėl to yra dažnas pasirinkimas renovuojant namus. Tačiau ar šių savybių pakanka, kad gyventojai jaustųsi patogiai ir saugiai? Gyventojai, pasirinkę ploną skardinį stogą be papildomos izoliacijos turėtų suvokti, kad teks taikytis su kritulių keliamu triukšmu. Nors ritmiškas lietaus barbenimas į stogą gali skambėti romantiškai, ilgainiui triukšmas pradeda trikdyti, pertraukia ramų poilsį ar darbą. Nuo lietaus, krušos ir vėjo bei audrų ant stogo krintančios šakos kelia gana didelį triukšmą, o turint galvoje, kiek daug Lietuvoje kritulių, tai greitai pradės varginti.

Vasarą, jei palėpėje gyvenama, uždengus stogą skarda, gali tekti kaisti. Saulėtu oru paprasti skardiniai stogai labai įšyla, o tai kelia patalpų po stogu temperatūrą. Papildomai kainuoja patalpų vėsinimas, todėl kartą pataupius stogo dangai teks kiekvieną vasarą mokėti už elektrą vėsinti namus. Uždengus stogą skarda taip pat gali tekti susidurti su kondensato keliamomis problemomis stogui ir konstrukcijoms. Pavyzdžiui, po šaltesnės nakties, pašvietus ryte saulei, po skarda gali susidaryti kondensatas, ilgainiui įsiveisti pelėsis.

Su šiais nepatogumais susidurti realu, jei nepasirūpinsite papildomais izoliacijos sluoksniais. Paskaičiuokite, ar išties skarda yra pigus pasirinkimas, jei teks užsiimti papildomu montavimu ir pirkti medžiagas? Beje, didžioji dalis skardinių stogų yra tvirtinami varžtais. Tarpinėms daugiausia suteikiama 7 metų garantija, o suėjus šiam laikotarpiui rekomenduojama iš naujo susukti stoge varžtelius, arba prarasite stogo sandarumą.

Betoninės čerpės – sunkesnės, bet įvairiapusiškai atsparios 

Rinkoje mažiau žinomos betoninės čerpės, bet šis tvarus pasirinkimas yra vertas tiek naujų, tiek modernizuojamų namų savininkų dėmesio. Betoninės čerpės yra ilgaamžės, izoliuoja garsą, atsparios UV spinduliams, todėl neįkaista. Kitas didelis privalumas – po čerpėmis nesikaupia kondensatas, todėl nėra rizikos, kad stogo konstrukcijos praras tvirtumą arba užsiveis mikroorganizmų. 

Betoninės čerpės, kurios savo išvaizda prilygsta klasikinėms keraminėms čerpėms, pranoksta kaina. Kokybiškos keraminės čerpės yra apie 1,5 karto brangesnės už betonines. Tačiau betoninės čerpės prideda vertės ir estetinio patrauklumo bet kokiam statiniui, ir tam nebūtina investuoti į keramines čerpes. 

Čerpės klaidingai laikomos sunkia stogo danga. Taip, jos sunkesnės už skardą, bet remkimės skaičiais. Naujo namo stogo konstrukcija suprojektuota atlaikyti 200–300 kg/m² apkrovas (šlapias sniegas, vėjas, stogo danga, konstrukcijų svoris). Stogo konstrukcija yra praktiškai vienoda, nepriklausomai nuo pasirinktos dangos medžiagos. Čerpių svoris sudaro tik apie 13 % viso stogo svorio, kurį konstrukcija turi išlaikyti. Toliau palyginkime stogų apkrovas: stogo su betoninėmis čerpėmis apkrova yra 19,1 % didesnė nei stogo su skarda. Tai nėra daug tinkamai suprojektuotam stogui. Čerpės užtikrina patikimą, stabilų, sandarų stogą, kuriame svyruojant temperatūrai nesikaupia kondensatas. 

O kokia šių dangų eksploatacijos trukmė? Nors kokybiška skarda dengto stogo tarnavimo laikas siekia iki 50 metų, taupydami savininkai perka plonesnę medžiagą, tad apie dešimtmečius su ta pačia danga nereikėtų svajoti. Įlenkimai, spalvos blukimas ir korozija – dažniausios priežastys, dėl kurių skardiniai stogai praranda savo išvaizdą ir ilgaamžiškumą, ypač pajūryje, kur sūrus oras gadina stogą. Betoninėms čerpėms „Monier“ teikiama 30 metų garantija, bet realus eksploatavimo laikas – ne mažiau 50 metų.

Jei visgi skyrėte laiko rimčiau apgalvoti, kuo dengti stogą, įsivertinkite skardos ir betoninių čerpių privalumus bei trūkumus. Nebūtinai tai, kas linksniuojama dažniau, yra geresnis pasirinkimas.

Savybė

Skardinis stogas

Betoninių čerpių stogas

eksploatavimo trukmė

ekonomiško – ~15 metų, kokybiško – >50 metų

50+ metų

atsparumas UV ir įkaitimui

neatsparu

atsparu

garso izoliacija

reikia papildomų medžiagų

izoliuoja garsą

ar kaupiasi kondensatas

taip

ne

kiek reikia priežiūros

minimaliai

minimaliai

ar degus

nedegus

nedegus

dizainų, spalvų įvairovė

plati

plati

ar medžiaga tvari

kai kurie gali būti pagaminti iš 100% perdirbto plieno 

taip

ar kaupia elektrostatinį krūvį

taip

ne

Pranešimą paskelbė: Deimantė Bagdanavičienė, Sraute

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Tarptautinė konferencija „Miesto paveldas: medinės erdvės“ kviečia gilintis į istorinių medinių priemiesčių svarbą 

Tarptautinė konferencija „Miesto paveldas: medinės erdvės“ kviečia gilintis į istorinių medinių priemiesčių svarbą 

Lapkričio 14 dieną (penktadienį) Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Miesto paveldas: medinės erdvės“, skirtą aptarti istorinių medinių priemiesčių svarbą šiuolaikinių miestų tapatybei ir gyventojų patirčiai.  Šių metų konferencijos tikslas – pažvelgti į medinę architektūrą kaip gyvą miesto kultūros sluoksnį, atskleidžiant jo reikšmę tiek urbanistiniu, tiek socialiniu požiūriu. Pranešėjai iš Lietuvos, […]


„Via Lietuva“ praneša apie laikinus eismo ribojimus automagistralėje A1 ties Biruliškių viaduku

„Via Lietuva“ praneša apie laikinus eismo ribojimus automagistralėje A1 ties Biruliškių viaduku

„Via Lietuva“ informuoja eismo dalyvius, kad ant Biruliškių viaduko, esančio automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 95,47 km, ties deformaciniu pjūviu pirmoje eismo juostoje pastebėta duobė, todėl šiame ruože laikinai apribotas eismas: pirmoji eismo juosta uždaryta, eismas vyksta antra ir greitėjimo bei lėtėjimo juostomis. Siekiant, kas eismas minėtame ruože būtų kuo sklandesnis, duobė laikinai užtaisoma šaltu asfaltu ir […]


Lietuviai toliau aktyviai investuoja į Rygos verslo kvartalą „Preses Nama Kvartāls“: per obligacijų emisiją pritraukta 8,7 mln. eurų

Lietuviai toliau aktyviai investuoja į Rygos verslo kvartalą „Preses Nama Kvartāls“: per obligacijų emisiją pritraukta 8,7 mln. eurų

Rygos “Preses Nama Kvartāls” projekto vystytojas sėkmingai užbaigė penktąją obligacijų emisijos dalį, pritraukdamas 8,7 mln. eurų. Tai yra antra pagal dydį projekto obligacijų programos dalis ir viena didžiausių obligacijų emisijų tarp Baltijos šalių nekilnojamojo turto vystytojų šiais metais. Šioje dalyje aktyviau dalyvavo ir Latvijos investuotojai, nors lėšos iš Lietuvos ir toliau sudaro didžiąją obligacijų emisijos […]


Turto banko A. Goštauto g. 11 vystomo projekto prieigose bus atliekami archeologiniai tyrimai

Turto banko A. Goštauto g. 11 vystomo projekto prieigose bus atliekami archeologiniai tyrimai

Vilniuje, vystant modernizacijos projektą A. Goštauto g. 11, bus dar kartą nuodugniai ištirta teritorija. Siekiant užtikrinti sklandų procesą, pasirašyta sutartis su archeologinių žvalgymų paslaugas teikiančia VŠĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, laimėjusia Turto banko skelbtą viešąjį pirkimą, kurios pasiūlymo kaina beveik 241 tūkst. eurų su PVM .  „Ši teritorija svarbi ne tik totorių bendruomenei, bet visam […]


Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]


Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir  Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos […]