Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio ir Vilijampolės. Statybas planuojama pradėti jau kitąmet.
Greitesniam ir patogesniam susisiekimui
Iki šiol Vilijampolės ar Šilainių gyventojai, centro kryptimi keliaujantys dviračiais ar paspirtukais, neišvengiamai važiuoja per P. Vileišio tiltą, neretai dar vadinamą „Vilijampolės senuoju“. Tarpukariu pastatytas, o sovietmečiu dėl karo padarinių atstatytas objektas turi itin siaurus takus kraštuose. Dėl to pėstiesiems neretai kyla problemų elementariai prasilenkti su dviratininkais ar paspirtukų vairuotojais.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis neabejoja, kad naujoji jungtis per Nerį dar labiau paskatins kauniečius rinktis aplinkai draugišką transportą.
„Jungtys tarp upių reikalingos ir žmonėms laisvai judėti, ir greitesniam, patogesniam susisiekimui. Ši kadencija dedikuota tiltų statyboms. Simboliškai įkasėme kapsulę Nemuno krante ties Vilijampole, kur netrukus iškils būsimo Kėdainių tilto kolonos. Darbai įsibėgėja tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos. Tiltas per Nerį bus trečiasis. Jis ypač pagerins susisiekimą tarp senamiesčio ir Vilijampolės“, – įsitikinęs V. Matijošaitis.
Inžinerinės architektūros sprendimai
312 metrų ilgio ir 6,5 m pločio nekarpytos kombinuotos sistemos plieninis tiltas projektuojamas teritorijose tarp Brastos g. 32 ir greta žemės sklypo adresu Jonavos g. 1A. Neatsitiktinai būsimas objektas kol kas ir vadinamas Brastos tiltu.
Trijų tarpatramių tilto pagrindinis laikantis elementas – plieninė sija, sukomponuota iš plieno lakštų. Sija ties tarpinėmis atramomis sustandinama minimaliai padidinant jos aukštį, o tarpatramiuose stiprumą suteikia įkomponuota mažo įsvyrio lynų sistema. Parinkta tilto architektūra – efektyvios ir modernios tiltų inžinerijos sprendinys, kuris deramai įsilieja į esamą kultūros paveldo teritorijos panoramą.
Projektuojamos gelžbetoninės krantinės atramos prisitaikys prie esamo reljefo, o tarpinės atramos papildomai atliks ledlaužos funkciją.
Ant perdangos numatyta įrengti 1,2 m aukščio nerūdijančio plieno turėklus. Siekiant sumažinti matomų elementų skaičių, projektuojama integruota, konstrukcijoje „paslėpta“ vandens nuvedimo sistema.
Rengiant techninį projektą teliks apsispręsti dėl apšvietimo – projektuoti porankiuose, kraštuose ar numatyti minimalistinį dekoratyvų tilto perdangos apšvietimą.
Susilies su esamu reljefu
Brastos tilto projektiniai pasiūlymai gyventojams pristatyti birželio viduryje. Jų pagrindu tiltų inžinieriai, bendradarbiaudami su architektu, rengs techninį projektą.
Pasak projekto autorių, didžiausi iššūkiai techninio projekto rengime bus tilto svyravimai. Tik atlikus detalius inžinerinius skaičiavimus paaiškės, ar tiltui bus reikalingi vibracijų slopintuvai, užtikrinantys pėsčiųjų komfortą.
Statinys abipus upės natūraliai įsilies į esamus pėsčiųjų bei dviračių takus. Jis projektuojamas atsižvelgiant į Kauno miesto bendrąjį planą.
„Tiltas nepažeis kultūros paveldo vertingųjų savybių. Konstrukcinė schema parinkta siekiant perdengti kuo didesnį į „Natura2000“ teritoriją papuolančios upės ruožą, nedarkant natūralių buveinių tarpinėmis atramomis“, – teigė bendrovės „SRP Projektas“ tiltų skyriaus vadovas Gintaras Šakalys.
Dėl numatyto naujo laivakelio, siekiant pagerinti upės tėkmę, projekte numatyta sutvarkyti sąnašų salos krantus ir sąžalynus. Senamiesčio pusėje ties projektuojamu tiltu planuojama atstatyti pasikeitusią upės kranto liniją.
Tiltai per Nemuną
Šįmet Kaune jau pradėtos dviejų tiltų statybos. Prieš kelias savaites simboliniu kapsulės įkasimu pažymėta vadinamojo Kėdainių tilto vieta, sujungsianti Brastos ir Užnemunės gatves.
Tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos jau įsibėgėję darbai statant būsimą jungtį dviratininkams bei pėstiesiems. Ji taps reikšminga arterija, nuo H. ir O. Minkovskių gatvės bei Aleksoto iki naujojo miesto centro.
Jeigu viskas klostysis pagal planą, kitąmet startuos ir vadinamojo Brastos tilto statyba per Nerį – iš Vilijampolės į Kauno pilį.
Lygiagrečiai planuojama statyti viaduką Ašigalio gatvėje, greta magistralės A1. Tai bus patogus išvažiavimas kauniečiams Klaipėdos kryptimi ir tuo pačiu efektyvus įvažiavimas į miestą atvykstantiems iš Vilniaus pusės.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
Pranešimą paskelbė: Mindaugas Drąsutis, Kauno miesto savivaldybės administracija
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]