Tiltų metai Kaune: per Nerį statys naują jungtį dviratininkams ir pėstiesiems

2

Tiltų metai Kaune: per Nerį statys naują jungtį dviratininkams ir pėstiesiems

Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio ir Vilijampolės. Statybas planuojama pradėti jau kitąmet.  

Greitesniam ir patogesniam susisiekimui

Iki šiol Vilijampolės ar Šilainių gyventojai, centro kryptimi keliaujantys dviračiais ar paspirtukais, neišvengiamai važiuoja per P. Vileišio tiltą, neretai dar vadinamą „Vilijampolės senuoju“. Tarpukariu pastatytas, o sovietmečiu dėl karo padarinių atstatytas objektas turi itin siaurus takus kraštuose. Dėl to pėstiesiems neretai kyla problemų elementariai prasilenkti su dviratininkais ar paspirtukų vairuotojais.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis neabejoja, kad naujoji jungtis per Nerį dar labiau paskatins kauniečius rinktis aplinkai draugišką transportą.

„Jungtys tarp upių reikalingos ir žmonėms laisvai judėti, ir greitesniam, patogesniam susisiekimui. Ši kadencija dedikuota tiltų statyboms. Simboliškai įkasėme kapsulę Nemuno krante ties Vilijampole, kur netrukus iškils būsimo Kėdainių tilto kolonos. Darbai įsibėgėja tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos. Tiltas per Nerį bus trečiasis. Jis ypač pagerins susisiekimą tarp senamiesčio ir Vilijampolės“, – įsitikinęs V. Matijošaitis.

Inžinerinės architektūros sprendimai

312 metrų ilgio ir 6,5 m pločio nekarpytos kombinuotos sistemos plieninis tiltas projektuojamas teritorijose tarp Brastos g. 32 ir greta žemės sklypo adresu Jonavos g. 1A. Neatsitiktinai būsimas objektas kol kas ir vadinamas Brastos tiltu.

Trijų tarpatramių tilto pagrindinis laikantis elementas – plieninė sija, sukomponuota iš plieno lakštų. Sija ties tarpinėmis atramomis sustandinama minimaliai padidinant jos aukštį, o tarpatramiuose stiprumą suteikia įkomponuota mažo įsvyrio lynų sistema. Parinkta tilto architektūra – efektyvios ir modernios tiltų inžinerijos sprendinys, kuris deramai įsilieja į esamą kultūros paveldo teritorijos panoramą. 

Projektuojamos gelžbetoninės krantinės atramos prisitaikys prie esamo reljefo, o tarpinės atramos papildomai atliks ledlaužos funkciją.

Ant perdangos numatyta įrengti 1,2 m aukščio nerūdijančio plieno turėklus. Siekiant sumažinti matomų elementų skaičių, projektuojama integruota, konstrukcijoje „paslėpta“ vandens nuvedimo sistema.

Rengiant techninį projektą teliks apsispręsti dėl apšvietimo – projektuoti porankiuose, kraštuose ar numatyti minimalistinį dekoratyvų tilto perdangos apšvietimą.

Susilies su esamu reljefu

Brastos tilto projektiniai pasiūlymai gyventojams pristatyti birželio viduryje. Jų pagrindu tiltų inžinieriai, bendradarbiaudami su architektu, rengs techninį projektą.

Pasak projekto autorių, didžiausi iššūkiai techninio projekto rengime bus tilto svyravimai. Tik atlikus detalius inžinerinius skaičiavimus paaiškės, ar tiltui bus reikalingi vibracijų slopintuvai, užtikrinantys pėsčiųjų komfortą.

Statinys abipus upės natūraliai įsilies į esamus pėsčiųjų bei dviračių takus. Jis projektuojamas atsižvelgiant į Kauno miesto bendrąjį planą.

„Tiltas nepažeis kultūros paveldo vertingųjų savybių. Konstrukcinė schema parinkta siekiant perdengti kuo didesnį į „Natura2000“ teritoriją papuolančios upės ruožą, nedarkant natūralių buveinių tarpinėmis atramomis“, – teigė bendrovės „SRP Projektas“ tiltų skyriaus vadovas Gintaras Šakalys.

Dėl numatyto naujo laivakelio, siekiant pagerinti upės tėkmę, projekte numatyta sutvarkyti sąnašų salos krantus ir sąžalynus. Senamiesčio pusėje ties projektuojamu tiltu planuojama atstatyti pasikeitusią upės kranto liniją.

Tiltai per Nemuną

Šįmet Kaune jau pradėtos dviejų tiltų statybos. Prieš kelias savaites simboliniu kapsulės įkasimu pažymėta vadinamojo Kėdainių tilto vieta, sujungsianti Brastos ir Užnemunės gatves.

Tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos jau įsibėgėję darbai statant būsimą jungtį dviratininkams bei pėstiesiems. Ji taps reikšminga arterija, nuo H. ir O. Minkovskių gatvės bei Aleksoto iki naujojo miesto centro.

Jeigu viskas klostysis pagal planą, kitąmet startuos ir vadinamojo Brastos tilto statyba per Nerį – iš Vilijampolės į Kauno pilį.

Lygiagrečiai planuojama statyti viaduką Ašigalio gatvėje, greta magistralės A1. Tai bus patogus išvažiavimas kauniečiams Klaipėdos kryptimi ir tuo pačiu efektyvus įvažiavimas į miestą atvykstantiems iš Vilniaus pusės.

 

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Drąsutis, Kauno miesto savivaldybės administracija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Tarptautinė konferencija „Miesto paveldas: medinės erdvės“ kviečia gilintis į istorinių medinių priemiesčių svarbą 

Tarptautinė konferencija „Miesto paveldas: medinės erdvės“ kviečia gilintis į istorinių medinių priemiesčių svarbą 

Lapkričio 14 dieną (penktadienį) Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Miesto paveldas: medinės erdvės“, skirtą aptarti istorinių medinių priemiesčių svarbą šiuolaikinių miestų tapatybei ir gyventojų patirčiai.  Šių metų konferencijos tikslas – pažvelgti į medinę architektūrą kaip gyvą miesto kultūros sluoksnį, atskleidžiant jo reikšmę tiek urbanistiniu, tiek socialiniu požiūriu. Pranešėjai iš Lietuvos, […]


„Via Lietuva“ praneša apie laikinus eismo ribojimus automagistralėje A1 ties Biruliškių viaduku

„Via Lietuva“ praneša apie laikinus eismo ribojimus automagistralėje A1 ties Biruliškių viaduku

„Via Lietuva“ informuoja eismo dalyvius, kad ant Biruliškių viaduko, esančio automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 95,47 km, ties deformaciniu pjūviu pirmoje eismo juostoje pastebėta duobė, todėl šiame ruože laikinai apribotas eismas: pirmoji eismo juosta uždaryta, eismas vyksta antra ir greitėjimo bei lėtėjimo juostomis. Siekiant, kas eismas minėtame ruože būtų kuo sklandesnis, duobė laikinai užtaisoma šaltu asfaltu ir […]


Lietuviai toliau aktyviai investuoja į Rygos verslo kvartalą „Preses Nama Kvartāls“: per obligacijų emisiją pritraukta 8,7 mln. eurų

Lietuviai toliau aktyviai investuoja į Rygos verslo kvartalą „Preses Nama Kvartāls“: per obligacijų emisiją pritraukta 8,7 mln. eurų

Rygos “Preses Nama Kvartāls” projekto vystytojas sėkmingai užbaigė penktąją obligacijų emisijos dalį, pritraukdamas 8,7 mln. eurų. Tai yra antra pagal dydį projekto obligacijų programos dalis ir viena didžiausių obligacijų emisijų tarp Baltijos šalių nekilnojamojo turto vystytojų šiais metais. Šioje dalyje aktyviau dalyvavo ir Latvijos investuotojai, nors lėšos iš Lietuvos ir toliau sudaro didžiąją obligacijų emisijos […]


Turto banko A. Goštauto g. 11 vystomo projekto prieigose bus atliekami archeologiniai tyrimai

Turto banko A. Goštauto g. 11 vystomo projekto prieigose bus atliekami archeologiniai tyrimai

Vilniuje, vystant modernizacijos projektą A. Goštauto g. 11, bus dar kartą nuodugniai ištirta teritorija. Siekiant užtikrinti sklandų procesą, pasirašyta sutartis su archeologinių žvalgymų paslaugas teikiančia VŠĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, laimėjusia Turto banko skelbtą viešąjį pirkimą, kurios pasiūlymo kaina beveik 241 tūkst. eurų su PVM .  „Ši teritorija svarbi ne tik totorių bendruomenei, bet visam […]


Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Tauragės arena: nuo „Išmaniojo miesto“ idėjos iki realybės

Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]


Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir  Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos […]