Prieš trejus metus visoje šalyje įsigaliojo Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris savivaldybes įpareigojo taikyti infrastruktūros plėtros mokestį. Taip buvo siekiama suvaldyti chaotišką statybų plėtrą ir kad gautas lėšas savivalda galėtų naudoti naujos infrastruktūros įrengimui – keliams, apšvietimui, lietaus tinklams ir kitoms reikmėms. Per pastaruosius dvejus metus Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetą infrastruktūros mokestis papildė beveik dviem milijonais eurų, kurie buvo investuoti net į dešimtį įvairių objektų.
Gyventojų skaičius auga
Klaipėdos rajono savivaldybė – viena sparčiausiai augančių savivaldybių šalyje. Kasmet gyventojų skaičius rajone padidėja 3 ir daugiau tūkstančių. Dalis žmonių būstą perka antrinėje rinkoje, tačiau nemaža dalis kuriasi ir naujuose namuose. Tokia sparti plėtra kelia ir nemažų iššūkių, nes prašydami statybos leidimo namui viduryje laukų ar keisdami žemės paskirtį, žmonės infrastruktūros trūkumo klausimo nesureikšmina, o vėliau kylančias problemas jau tenka spręsti savivaldybei.
Su tokiomis problemomis susiduria ne vien Klaipėdos rajono, bet ir kitos savivaldybės, todėl siekiant suvaldyti chaotišką statybų plėtrą Seime buvo priimtas Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris savivaldybėms nustatė prievolę įsivesti mokestį, kuriuo būtų galima finansuoti reikalingos infrastruktūros įrengimą. Klaipėdos rajone toks mokestis įsigaliojo 2022 vasario mėnesį ir per tą laiką į biudžetą papildomai surinkti beveik du milijonai eurų.
Įmokų surenkama panašiai
Šio mokesčio, kurį moka visi – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, statantys pastatus, 2022 metais buvo surinkta kiek daugiau nei 900 tūkstančių eurų, o 2023 m. – kiek per milijoną eurų. Tarifai buvo nustatyti atlikus jau padarytų investicijų į infrastruktūrą analizę, įvertinus teritorijų plėtros perspektyvas, esamą ir reikalingą infrastruktūrą.
Pats tarifo dydis yra skirtingas, jis kinta priklausomai nuo to, kur bus statomas pastatas. Pavyzdžiui, jei statybos vyks mažiau išvystytoje teritorijoje, tai plėtros mokestis bus didesnis, ir atvirkščiai – mažesnis, kai statybos vyks ten, kur infrastruktūra išvystyta labiau.
Nustatant tarifus kitos paskirties pastatams – ūkinės, sandėliavimo, pramonės – mažesnis tarifas taikomas ten, kur statoma pramonės ir sandėliavimo teritorijose, o ženkliai didesnis ten, kur numatyta gyvenamoji plėtra.
Pasitikrinti, kokiai zonai priklauso sklypas, galima Infrastruktūros įmokos tarifų žemėlapyje ČIA.
Kur naudojamos surinktos lėšos
Dveji metai, beveik du milijonai ir net 10-imt objektų, kuriems nukeliavo iš infrastruktūros mokesčio surinktos lėšos. Jomis prisidėta prie Gargždų Gedimino, Palangos, Saulažolių, Vytenio, Gargždupio ir Žibučių gatvių kapitalinio remonto. Taip pat Ginduliuose, Liepų gatvėje, įrengtas apšvietimas, Kretingalės miestelyje rekonstruota Pavasario gatvė, parengtas Kalotės kaimo Malūnų gatvės rekonstravimo projektas ir atlikti įvairūs kiti darbai Endriejavo, Dauparų–Kvietinių, Dovilų seniūnijose.
Pranešimą paskelbė: Rita Rapalienė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
Lapkričio 14 dieną (penktadienį) Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Miesto paveldas: medinės erdvės“, skirtą aptarti istorinių medinių priemiesčių svarbą šiuolaikinių miestų tapatybei ir gyventojų patirčiai. Šių metų konferencijos tikslas – pažvelgti į medinę architektūrą kaip gyvą miesto kultūros sluoksnį, atskleidžiant jo reikšmę tiek urbanistiniu, tiek socialiniu požiūriu. Pranešėjai iš Lietuvos, […]
„Via Lietuva“ informuoja eismo dalyvius, kad ant Biruliškių viaduko, esančio automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 95,47 km, ties deformaciniu pjūviu pirmoje eismo juostoje pastebėta duobė, todėl šiame ruože laikinai apribotas eismas: pirmoji eismo juosta uždaryta, eismas vyksta antra ir greitėjimo bei lėtėjimo juostomis. Siekiant, kas eismas minėtame ruože būtų kuo sklandesnis, duobė laikinai užtaisoma šaltu asfaltu ir […]
Rygos “Preses Nama Kvartāls” projekto vystytojas sėkmingai užbaigė penktąją obligacijų emisijos dalį, pritraukdamas 8,7 mln. eurų. Tai yra antra pagal dydį projekto obligacijų programos dalis ir viena didžiausių obligacijų emisijų tarp Baltijos šalių nekilnojamojo turto vystytojų šiais metais. Šioje dalyje aktyviau dalyvavo ir Latvijos investuotojai, nors lėšos iš Lietuvos ir toliau sudaro didžiąją obligacijų emisijos […]
Vilniuje, vystant modernizacijos projektą A. Goštauto g. 11, bus dar kartą nuodugniai ištirta teritorija. Siekiant užtikrinti sklandų procesą, pasirašyta sutartis su archeologinių žvalgymų paslaugas teikiančia VŠĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, laimėjusia Turto banko skelbtą viešąjį pirkimą, kurios pasiūlymo kaina beveik 241 tūkst. eurų su PVM . „Ši teritorija svarbi ne tik totorių bendruomenei, bet visam […]
Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]
Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos […]