Prieš trejus metus visoje šalyje įsigaliojo Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris savivaldybes įpareigojo taikyti infrastruktūros plėtros mokestį. Taip buvo siekiama suvaldyti chaotišką statybų plėtrą ir kad gautas lėšas savivalda galėtų naudoti naujos infrastruktūros įrengimui – keliams, apšvietimui, lietaus tinklams ir kitoms reikmėms. Per pastaruosius dvejus metus Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetą infrastruktūros mokestis papildė beveik dviem milijonais eurų, kurie buvo investuoti net į dešimtį įvairių objektų.
Gyventojų skaičius auga
Klaipėdos rajono savivaldybė – viena sparčiausiai augančių savivaldybių šalyje. Kasmet gyventojų skaičius rajone padidėja 3 ir daugiau tūkstančių. Dalis žmonių būstą perka antrinėje rinkoje, tačiau nemaža dalis kuriasi ir naujuose namuose. Tokia sparti plėtra kelia ir nemažų iššūkių, nes prašydami statybos leidimo namui viduryje laukų ar keisdami žemės paskirtį, žmonės infrastruktūros trūkumo klausimo nesureikšmina, o vėliau kylančias problemas jau tenka spręsti savivaldybei.
Su tokiomis problemomis susiduria ne vien Klaipėdos rajono, bet ir kitos savivaldybės, todėl siekiant suvaldyti chaotišką statybų plėtrą Seime buvo priimtas Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris savivaldybėms nustatė prievolę įsivesti mokestį, kuriuo būtų galima finansuoti reikalingos infrastruktūros įrengimą. Klaipėdos rajone toks mokestis įsigaliojo 2022 vasario mėnesį ir per tą laiką į biudžetą papildomai surinkti beveik du milijonai eurų.
Įmokų surenkama panašiai
Šio mokesčio, kurį moka visi – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, statantys pastatus, 2022 metais buvo surinkta kiek daugiau nei 900 tūkstančių eurų, o 2023 m. – kiek per milijoną eurų. Tarifai buvo nustatyti atlikus jau padarytų investicijų į infrastruktūrą analizę, įvertinus teritorijų plėtros perspektyvas, esamą ir reikalingą infrastruktūrą.
Pats tarifo dydis yra skirtingas, jis kinta priklausomai nuo to, kur bus statomas pastatas. Pavyzdžiui, jei statybos vyks mažiau išvystytoje teritorijoje, tai plėtros mokestis bus didesnis, ir atvirkščiai – mažesnis, kai statybos vyks ten, kur infrastruktūra išvystyta labiau.
Nustatant tarifus kitos paskirties pastatams – ūkinės, sandėliavimo, pramonės – mažesnis tarifas taikomas ten, kur statoma pramonės ir sandėliavimo teritorijose, o ženkliai didesnis ten, kur numatyta gyvenamoji plėtra.
Pasitikrinti, kokiai zonai priklauso sklypas, galima Infrastruktūros įmokos tarifų žemėlapyje ČIA.
Kur naudojamos surinktos lėšos
Dveji metai, beveik du milijonai ir net 10-imt objektų, kuriems nukeliavo iš infrastruktūros mokesčio surinktos lėšos. Jomis prisidėta prie Gargždų Gedimino, Palangos, Saulažolių, Vytenio, Gargždupio ir Žibučių gatvių kapitalinio remonto. Taip pat Ginduliuose, Liepų gatvėje, įrengtas apšvietimas, Kretingalės miestelyje rekonstruota Pavasario gatvė, parengtas Kalotės kaimo Malūnų gatvės rekonstravimo projektas ir atlikti įvairūs kiti darbai Endriejavo, Dauparų–Kvietinių, Dovilų seniūnijose.
Pranešimą paskelbė: Rita Rapalienė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]