Kol Lietuva dar ginčijasi dėl slėptuvių įrengimo, suomiai jas stato jau ilgiau nei dešimtmetį: kokia Suomijos patirtis?

Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, Lietuvoje netyla svarstymai apie šalies saugumui būtinos infrastruktūros pokyčius. Vienas jų – nuo šių metų sausio įsigaliojęs reikalavimas įrengti priedangas ar slėptuves naujos statybos viešosios paskirties objektuose ir aukštesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose. Tačiau kol kas nėra reglamento, kaip šie statiniai turėtų būti projektuojami, kas už juos mokėtų – verslas ar gyventojai? Lietuvai tebesvarstant, jauniausia NATO narė Suomija slėptuvių įrengimą reglamentavo dar 2011-aisiais. Kokia yra suomių patirtis apie šių svarbių gyventojų saugumo priemonių statybą?

Taikos metu saugo ir dviračius

Suomijos vidaus reikalų ministerija prieš daugiau nei dešimtmetį pateikė Civilinės saugos įstatymo pataisas, kad nauji visuomenės poreikiams naudojami pastatai, išskyrus religinės paskirties, turi būti pritaikyti ir kaip kolektyvinės apsaugos objektai.

Šis reglamentas įsigaliojo visiems objektams, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių arba aukštesniems nei 5 aukštų daugiabučiams. Priimtų pataisų Suomijoje privalo laikytis visi statytojai, todėl nuostatų atsakingai paiso ir šalyje veikianti statybos bendrovė „YIT Corporation“.

Bendrovės vystymo sutarčių vadovas Jari Hovilehto pasakoja – slėptuvės įrengiamos apsaugai nuo galimų oro pavojų. Šios priedangos Suomijoje projektuojamos šalia daugiabučių, verslo centrų. Taip pat statomos didelės savivaldybių slėptuvės, vadinamos tuneliais. Taikos laikotarpiu jie naudojami automobilių stovėjimui.

„Esame praktiški ir Suomijoje išnaudojame kiekvieną laisvą centimetrą. Todėl daugiabučiuose įrengtos slėptuvės tampa sandėliukais gyventojų daiktams arba dviračių saugyklomis“, – sako J. Hovilehto.

Tačiau, jo teigimu, net ir tokiu atveju, kai nėra naudojamos pagal tiesioginę paskirtį, šios priedangos šalyje – griežtai reglamentuojamos. Slėptuvės, anot pašnekovo, turi būti įrengtos kiekviename gyvenamosios paskirties pastatuose ar biuruose, kurių grindų plotas viršija 1,2 tūkst. kv. m. Pramonės objektuose šis ploto reikalavimas padidintas iki 1,5 tūkst. kv. m ir daugiau.

„Slėptuvės gali būti įrengtos ir šalia pastatų. Svarbu, kad priedangos nebūtų nuo jų nutolusios toliau nei 500 metrų. Mūsų statomi gyvenamieji daugiabučiai dažniausiai yra didesni nei 1,2 tūkst. kv. m. Jei juos sudaro keli pastatai, skaičiuojamas bendras plotas. Tarkime, yra 4 namai po 400 kv. m. Bendras jų plotas – 1,6 tūkst. kv. m, todėl slėptuvės įrengimas tokiam projektui jau yra privalomas“, – teigia „YIT Suomija“ atstovas.

Reikalavimai – aiškūs

Paklaustas, kokie pagrindiniai slėptuvių įrengimo reikalavimai keliami statytojams Suomijoje, J. Hovilehto pažymi – jos gali būti pastatytos ir bendros su kaimyniniais statiniais. Svarbu tai, kad priedangos plotas atitiktų normatyvus. Jie skaičiuojami atsižvelgiant į žmonių skaičių, kurie slėptuve prireikus naudotųsi. Pasak J. Hovilehto, vienam gyventojui skiriama po 0,75 kv. m.

Ekspertas taip pat pasakoja, kad slėptuvėse privaloma užtikrinti ir būtiniausius žmonių poreikius. Todėl į priedangas susirinkę gyventojai turi būti aprūpinti maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis bei švariais drabužiais.

„Kalbant apie slėptuvių statybą, visos jų konstrukcijos įrengiamos iš gelžbetonio. Sienų ir stogo storis įprastai būna ne mažesnis nei 3 metrai betono. Be to, priedangos nebūtinai įrengiamos tik po žeme. Jos statomos ir antžeminės arba atskiruose pastatuose“, – pažymi ekspertas.

J. Hovilehto priduria – statybos reikalavimai taip pat numato, jog slėptuvių durys privalo būti sandarios dujoms, turėti oro filtravimo įrenginius, tinkamą ventiliaciją. Priedangose statytojai pasirūpina ir avariniu išėjimu.

„Suomijos įstatymai numato ir kitus reikalavimus. Remiantis jais, slėptuvėse turi būti priešgaisrinis suskirstymas, dūmų ištraukimas, evakuacijos keliai bei kita svarbi informacija. Kiekvienas statytojas šiuos aiškius reikalavimus žino ir jais kruopščiai vadovaujasi“, – akcentuoja J. Hovilehto.

Tikisi, kad panaudoti neprireiks

Lietuvoje iki galo neapsisprendžiama, kaip reikia reglamentuoti slėptuvių įrengimą. Viešojoje erdvėje vieni siūlo sostinėje iškasti slėptuvių alternatyvą – metro, kiti svarsto, kas už priedangas mokės – verslas ar gyventojai?

Panašių klausimų, J. Hovilehto teigimu, Suomijoje nebekyla. „Slėptuvių įrengimo išlaidos šalyje jau yra įtrauktos į naujų pastatų statybos sąmatą. Būstų ar komercinių patalpų pardavimo kainos jas ir padengia“, – tikina ekspertas.

Anot J. Hovilehto, slėptuvių įrengimas nedidina ir namo vertės ar patrauklumo potencialiems pirkėjams. Jo teigimu, priedangų statyba yra privaloma, todėl tiek Suomijos verslas, tiek ir gyventojai pastarąsias priima kaip būtiną statinį.

„Iššūkių kartais kyla tik dėl konkretaus projekto planavimo. Slėptuvės yra masyvus statinis, jam vietą numatyti turime labai kruopščiai. Priedangos konstrukcijos sveria labai daug, todėl atsakingai planuojame žemiausius pastatų aukštus. Kartais slėptuvės forma gali būti gana sudėtinga dėl virš jos esančių sienų tarp butų vietos. Tai irgi turime numatyti. Tačiau visi iššūkiai yra suvaldomi. Slėptuves įrengiame su viltimi, kad jų Suomijoje panaudoti pagal paskirtį niekada neprireiks“, – pabrėžia „YIT Suomija“ atstovas.

Pranešimą paskelbė: Paula Zlatkutė, UAB „INK agency“