Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), paskelbusi naują kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti, iškėlė sąlygą pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę. Ambicingas tikslas, įspūdinga numatytų skirti lėšų suma – 410 mln. Eurų.

Pasak Aplinkos ministro Simono Gentvilo, įvertinus visus aspektus – nuo investicijų ekonominio naudingumo, nekilnojamojo turto vertės padidėjimo iki šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo – akivaizdu, jog gyventojams abejonių dėl A energinio naudingumo klasės pasirinkimo turėtų likti vis mažiau.

Aplinkos ministerija tikisi gyventojų sąmoningumo, tačiau tie patys gyventojai gali paklausti, ar ministerija viską padarė, kad vertinimai dėl A klasės būtų tikrai tikslūs ir korektiški, ypač kai kalbame apie vėdinamus fasadus?  

Ilgai vilkinusi, Aplinkos ministerija pakeitė STR STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ ir nustatė, kad nuo vėdinami fasadai turi būti tiekiami į rinką kaip vieninga sistema ir privalo turėti „Europos Techninį Įvertinimą“ (ETĮ) arba „Nacionalinį Techninį Įvertinimą“ (NTĮ). Šis sprendimas turėtų apsaugoti bendrijas, kurios renkasi vėdinamus fasadus, nuo to, kad fasadui montuoti bus naudojami nekokybiški elementai.

Tačiau Aplinkos ministerija vengia taisyti jos 2019 metais sukurtą ydą, susijusią su šilumos konvekcijos poveikiu, skaičiuojant projektinę termoizoliacinės medžiagos arba gaminio šilumos laidumo koeficiento vertę.

Šilumos laidumas ir konvekcija

Konvekcija yra šilumos perdavimas aplinkoje, susijęs su aplinkos (skysčio, dujų ar birios medžiagos) dalelių judėjimu. (Kita konvekcijos reikšmė naudojama meteorologijoje ir yra neaktuali mūsų kalbama tema).

Konvekcija veikia visoje žmogaus aplinkoje, įskaitant ir būstą, kuriame jis gyvena. Kad būstas būtų šiltas žiemą ir vėsus vasarą, jis turi būti sandarus, o jo atitvarai – turėti mažą šiluminį laidumą, kurį

apibūdina šilumos laidumo koeficientas λ (lambda). Kuo mažesnė λ vertė, tuo geresnės medžiagos izoliacinės savybės.

Kuo mažesnio lambda koeficiento siekia visi termoizoliacinių medžiagų gamintojai, jo kruopščiai siekia gamyboje, jį kontroliuoja laboratorijose ir galiausiai deklaruoja ant savo gaminių pakuočių. Tačiau bėda ta, kad λ matuojamas idealiomis laboratorijos sąlygomis, o realybėje jį veikia atšiauri aplinka, įskaitant konvekciją.

Todėl didinant pastatų energinio efektyvumo reikalavimus, einant prie itin subtilių projektavimo ir statybos dalykų, konvekcija tampa vis svarbesniu faktoriumi, kurio nevalia ignoruoti.

Tačiau 2019 m. sausio 11 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-23 sukurta neteisybė, panaikinus λlcv– šilumos laidumo koeficiento pataisą dėl šilumos konvekcijos poveikio, skaičiuojant projektinę termoizoliacinės medžiagos arba gaminio šilumos laidumo koeficiento vertę λds.

Toks sprendimas, kuris neturi jokio mokslinio pagrindimo, orui laidžių medžiagų (mineralinės vatos) termoizoliacines savybes „pagerino” 5–30 proc. (Pagal metodiką, galiojusią iki 2019 m. vasario 1 d., konvekcijos įtakos koeficientas imamas iš atitinkamos STR lentelės, kurioje daugiklio ribos yra nuo 0,05 iki 0,3).

Laikoma, kad oras yra labai geras šilumos izoliatorius. Tačiau toks jis yra, kai yra sandariai uždarytas, pavyzdžiui, šiuolaikiniuose paketiniuose languose arba statybiniame putplastyje, kuriame oras užima net 98 proc. tūrio. Tačiau oras negali būti laikomas šilumos izoliatoriumi orui laidžiose plaušinėse medžiagose, kuriose jis laisvai juda, išnešiodamas šilumą ar šaltį. Todėl tai būtina įvertinti skaičiavimo metodikoje, atsižvelgiant į šiltinimui naudojamos medžiagos oro laidumo koeficiento reikšmę, t. y., vertinti labai svarbią medžiagos savybę išlaikyti savyje šilumą ir būti „neprapučiamai”.

Ką sako ES standartai? Kokie duomenys pateikiami ES?

Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13) kalba apie tai, kad nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus ir reikalavimus, be kita ko „reikėtų  atsižvelgti į galiojančius Europos standartus“.

Tokį standartą turime. Tai LST EN 10456:2008 „Statybinės medžiagos ir gaminiai. Hidroterminės savybės. Lentelinės projektinės vertės ir deklaruojamųjų bei projektinių šiluminių verčių nustatymo procedūros (ISO 10456:2007)“. Jo 7.5 punkte pateikiama, kad termoizoliacinėms medžiagoms konvekcija turi įtakos jos šiluminėms savybėms ir ją privalu vertinti. Šiai temai aktualus yra ir standartas LST EN ISO 6946:2008 „Statybiniai komponentai ir elementai. Šiluminė varža ir šilumos perdavimo koeficientas. Skaičiavimo metodas“.

Tačiau Lietuvos Aplinkos ministerija pastaraisiais metais ignoruoja tiek direktyvą 2010/31/ES, tiek LST EN 10456:2008, tiek turbūt ir pačią konvekciją.

Jei būtų naudojamas konvekcijos pataisos koeficientas, europinėms struktūroms teikiami duomenys apie CO2 sutaupymus būtų parengti prisilaikant ES standartus atitinkančios metodikos. Deklaruodamos energetikos rodiklius Komisijai, ES narės vadovaujasi 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB.

Konvekcijos koeficientas turi būti grąžintas į STR – asociacijos

Prieš metus, kai Aplinkos ministerija rengė statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas patvirtinimo pakeitimo projekto” pakeitimus, kompetentingos asociacijos siūlė grąžinti šilumos laidumo koeficiento pataisą dėl šilumos konvekcijos poveikio, skaičiuojant projektinę termoizoliacinės medžiagos arba gaminio šilumos laidumo koeficiento vertę lds.

Tai siūlė Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija ir Polistireninio putplasčio asociacija.

Dabar Aplinkos ministerijai taikantis į A klasės daugiabučių renovaciją, be jokių papildomų priminimų pati ministerija turėtų kuo skubiau grąžinti konvekcijos pataisos koeficientą, kad projektuotojai ir sertifikavimo ekspertai, ruošdami investicijų planus, skaičiuodami būsimus šilumos suvartojimus ir rengdami pastatų energinio naudingumo sertifikatus, tai darytų remdamiesi termodinaminiais dėsniais pagrįsta metodika ir gyventojams pateiktų objektyvesnius duomenis.

***

Šiame vaizdo įraše (nuo 8 min. 50 sek.) nepriklausomas pastatų šiltininimo ir šilumos išsaugojimo pastatuose ekspertas Robertas Karvauskas kalba apie konvekciją orui laidžiose termoizoliacinėse medžiagose.  

Pranešimą paskelbė: Saulius Skrodenis, Polistireninio putplasčio asociacija