Šių metų pradžioje Šiaulių miesto savivaldybės paskelbtame Šiaulių arenos koncesininko konkurse galimai proteguojamas vienas iš dalyvių. Konkurso komisijai, vadovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio, kovo mėnesį iš konkurso neteisėtai pašalinus vieną iš dalyvių – įmonę UAB „Sarlita“ – pastaroji po komisijos sprendimo kreipėsi į teismą, kuris bylos nagrinėjimo metu įpareigojo Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT) pateikti išvadą pagal „Sarlita“ ieškinį. Nors institucijos patvirtino, kad bendrovė atitiko visas konkurso sąlygas, o komisija pati nesilaikė nustatytų konkurso sąlygų, „Sarlita“ atstovų teigimu, savivaldybės administracija priešišką nusistatymą demonstruoja ir toliau, nepaisant pralaimėtų teisminių procesų bei patirtų didelių finansinių nuostolių.
Nors už trijų mėnesių baigiasi Šiaulių miesto savivaldybės sudaryta koncesijos sutartis dėl „Šiaulių“ arenos valdymo, 2022 m. sausį miesto valdžios paskelbtas konkursas dėl naujojo koncesininko paskyrimo vis dar yra įstrigęs aklavietėje.
„Konkurso komisija, vadovaujama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio, pirmą kartą vertindama mūsų paraišką ją atmetė, buvo neatsižvelgta ir į pateiktą pretenzija. Matydami, kad administracijos argumentai – neteisingi, nusprendėme kreiptis į Šiaulių apygardos teismą. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada patvirtino mūsų teiginius, kad esame teisūs pagal visus ginčijamus klausimus ir nustatė, kad pati Šiaulių miesto savivaldybės sudaryta komisija nesivadovavo konkurso sąlygomis. Teismas pilnai tenkino mūsų ieškinį, tačiau net ir po tokių išvadų savivaldybės administracija nutartį apskundė Apeliaciniam teismui. Pastarasis rugpjūčio viduryje išnagrinėjo bylą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą“, – sako „Sarlita“ direktorius Renatas Načajus.
Neštų visapusišką naudą Šiauliams
Načajus pratęsia, kad šios koncesijos esmė – mokestis, kurį Šiaulių miesto savivaldybė gautų iš koncesininko už perduodamą valdyti turtą.
„Mes planuojame savivaldybei mokėti koncesijos mokestį, atvirkščiai nei yra šiuo metu, kai mokestį dabartiniam koncesininkui kasmet moka savivaldybė. Mūsų tikslas – ne tik nuimti naštą nuo Šiaulių savivaldybės, kuri kyla išlaikant Šiaulių areną, bet ir padėti augti bei vystytis krepšinio klubui „Šiauliai“ – mūsų partneriui šiame konkurse. Todėl nesuprantame, kodėl savivaldybės administracija elgiasi lyg norėdama konkurse palikti vieną dalyvį. Natūralu, kad kelių potencialių arenos valdytojų dalyvavimas konkurse turėtų Šiaulių gyventojams atnešti daugiausiai naudos, o derantis su vienu dalyviu, šansų, jog derybos bus sėkmingos savivaldybei, gerokai mažiau“, – teigia pašnekovas.
Krepšinio klubo „Šiauliai“ valdybos pirmininkas Artūras Nacickas priduria, kad klubas nuolat ieško partnerysčių, kurios padėtų jam augti. Anot jo, dalyvavimas Šiaulių arenos koncesijos konkurse – viena iš tokių progų.
„KK „Šiauliams“ tapus vienu iš arenos, kurioje žaidžiame, koncesininkų, klubui atsirastų papildomos galimybės plėstis. Tik nuomodamiesi areną, negalime išnaudoti viso čia slypinčio potencialo, pavyzdžiui, plačiau integruoti rėmėjus arenoje. Gautas papildomas lėšas galėtume skirti nuosekliam klubo vystymui ir tobulinimui“, – teigia valdybos pirmininkas A. Nacickas.
Tikisi atversti naują lapą
Načajus toliau pasakoja, kad nors teismas įpareigojo konkurso komisiją vertinti paraišką iš naujo, kol kas ji toliau tęsia tų pačių, teisme išnagrinėtų klausimų, „tikslinimą“.
„Net po teismų sprendimų ir VPT išvados, iš komisijos jaučiame priešišką nusistatymą – toliau sulaukiame tų pačių klausimų, kuriuos atitinkamos institucijos jau išnagrinėjo. Dalyvaudami konkurse tikimės maksimalaus skaidrumo dalyvių atžvilgiu ir kad komisija pati laikytųsi konkurso sąlygų, tęstų procedūras, priimtų pagrįstus pasiūlymus ir siektų geriausio varianto miestui. Tikimės, kad palikus visus nesutarimus už nugaros, „Šiaulių“ arena kaip įmanoma greičiau galės turėti naują, naudingiausią pasiūlymą miestui pateikusį koncesininką“, – sako „Sarlita“ direktorius R. Načajus.
Pranešimą paskelbė: Eglė Girdauskaitė, UAB „coagency”
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]