Nuolatos keičiantis ir augant energinio naudingumo reikalavimams, klasikinės statybos sprendiniai tampa nebe tokie priimtini rinkai. Siekiant rasti išskirtinių alternatyvių sprendinių, sumažinti poveikį aplinkai, bet neprarasti architektūrinio išraiškingumo, norint pagreitinanti statybas, sumažinant kainas, viena iš alternatyvų klasikinei statybai yra lengvo plonasienio plieno konstrukcijos.
Dėl tos priežasties pastaraisiais metais visoje Europoje labai išaugo lengvojo plieno karkaso naudojimas pastatų statyboje.
Pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje plieno panaudojimas namų ir daugiabučių statyboje pastaraisiais metais pasiekė 9 proc., o nuo 2002-ųjų ši rinkos dalis padvigubėjo. Jungtinėse Valstijose ir Australijoje plieno panaudojimas siekia daugiau nei 15 proc.
Plieno karkaso naudojimo augimas jaučiamas ir Europoje, ypač tokiose šalyse, kaip Prancūzija, Nyderlandai, Švedija ir Suomija. Šios rinkos augimas grindžiamas intensyviais moksliniais tyrimais, konstrukcijų projektavimo reglamentavimo plėtimu, akustinių ir šiluminių savybių turinčių medžiagų parametru gerinimu.
Lengvojo plonasienio plieno konstrukcijos (LPPK)
Lengvojo plieno konstrukcijų panaudojimas pastatuose apima sienas, grindis, stogą, perdangas, laiptus iš C,U,O sigmos šaltai suformuotų 1,2 – 2 mm storio profilių. Labiausiai paplitusi lengvųjų plieninių konstrukcijų forma – surenkamos sienų plokštės ir grindys, kuriose sijos įrengiamos kaip atskiri elementai.
Lengvo plonasienio plieno profiliai kombinuojami, su gipso kartono ar surenkamomis cementinėmis plokštėmis, „sandwich“ tipo daugiasluoksnėmis plokštėmis, karkasą užpildant mineraline/ akmens vata arba poliuretano putomis. LPPK rėmų konstrukcijos išdėstomos pagal architektūrinius poreikius ir sujungiamos varžtais. Stogo ir perdangos konstrukcijai naudojamos santarvinės rėmų sistemos, karkasų užpildymas analogiškas sienoms.
Taip pat lengvo plonasienio plieno konstrukcijos naudojamos darnioje hibridinėje statyboje, ir sienų užpildymui (angl. infill wall) dideliuose pastatuose.
Lengvos plieninės konstrukcijos pranašumai, su tradicine konstrukcija, yra:
Atsižvelgiant į statybos kainų aspektus, pagal atliktus tyrimus daroma prielaida, kad iki 2030 metų, pasaulio gyventojų prieaugis išsivysčiusiose šalyse neturėtų reikšmingai didėti, tačiau išsivysčiusiose ekonomiškai šalyje pastebimas ženklus vidutinių pajamų gyventojų klasės šuolis. Ši gyventojų dalis sukurs įperkamų pastatų paklausą, pasižyminčių aukštu komfortu, tvarumu, energetišku efektyvumu, išskirtine ir tuo pačiu lengvai pritaikoma architektūra bei statybos greičiu. Šiuo atveju, LPPK statyba gali patenkinti visus šiuos ateities rinkos lūkesčius.
Inovatyvius sprendimus namų projektams kuria architektūros ir urbanistikos konkurso „Išmanusis miestas 8“ partneriai – įmonė NP5.
Pranešimą paskelbė: Ignė Dutova, UAB „Structum projektai”
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]