Nuolatos keičiantis ir augant energinio naudingumo reikalavimams, klasikinės statybos sprendiniai tampa nebe tokie priimtini rinkai. Siekiant rasti išskirtinių alternatyvių sprendinių, sumažinti poveikį aplinkai, bet neprarasti architektūrinio išraiškingumo, norint pagreitinanti statybas, sumažinant kainas, viena iš alternatyvų klasikinei statybai yra lengvo plonasienio plieno konstrukcijos.
Dėl tos priežasties pastaraisiais metais visoje Europoje labai išaugo lengvojo plieno karkaso naudojimas pastatų statyboje.
Pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje plieno panaudojimas namų ir daugiabučių statyboje pastaraisiais metais pasiekė 9 proc., o nuo 2002-ųjų ši rinkos dalis padvigubėjo. Jungtinėse Valstijose ir Australijoje plieno panaudojimas siekia daugiau nei 15 proc.
Plieno karkaso naudojimo augimas jaučiamas ir Europoje, ypač tokiose šalyse, kaip Prancūzija, Nyderlandai, Švedija ir Suomija. Šios rinkos augimas grindžiamas intensyviais moksliniais tyrimais, konstrukcijų projektavimo reglamentavimo plėtimu, akustinių ir šiluminių savybių turinčių medžiagų parametru gerinimu.
Lengvojo plonasienio plieno konstrukcijos (LPPK)
Lengvojo plieno konstrukcijų panaudojimas pastatuose apima sienas, grindis, stogą, perdangas, laiptus iš C,U,O sigmos šaltai suformuotų 1,2 – 2 mm storio profilių. Labiausiai paplitusi lengvųjų plieninių konstrukcijų forma – surenkamos sienų plokštės ir grindys, kuriose sijos įrengiamos kaip atskiri elementai.
Lengvo plonasienio plieno profiliai kombinuojami, su gipso kartono ar surenkamomis cementinėmis plokštėmis, „sandwich“ tipo daugiasluoksnėmis plokštėmis, karkasą užpildant mineraline/ akmens vata arba poliuretano putomis. LPPK rėmų konstrukcijos išdėstomos pagal architektūrinius poreikius ir sujungiamos varžtais. Stogo ir perdangos konstrukcijai naudojamos santarvinės rėmų sistemos, karkasų užpildymas analogiškas sienoms.
Taip pat lengvo plonasienio plieno konstrukcijos naudojamos darnioje hibridinėje statyboje, ir sienų užpildymui (angl. infill wall) dideliuose pastatuose.
Lengvos plieninės konstrukcijos pranašumai, su tradicine konstrukcija, yra:
Atsižvelgiant į statybos kainų aspektus, pagal atliktus tyrimus daroma prielaida, kad iki 2030 metų, pasaulio gyventojų prieaugis išsivysčiusiose šalyse neturėtų reikšmingai didėti, tačiau išsivysčiusiose ekonomiškai šalyje pastebimas ženklus vidutinių pajamų gyventojų klasės šuolis. Ši gyventojų dalis sukurs įperkamų pastatų paklausą, pasižyminčių aukštu komfortu, tvarumu, energetišku efektyvumu, išskirtine ir tuo pačiu lengvai pritaikoma architektūra bei statybos greičiu. Šiuo atveju, LPPK statyba gali patenkinti visus šiuos ateities rinkos lūkesčius.
Inovatyvius sprendimus namų projektams kuria architektūros ir urbanistikos konkurso „Išmanusis miestas 8“ partneriai – įmonė NP5.
Pranešimą paskelbė: Ignė Dutova, UAB „Structum projektai”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]