Praėjusios savaitės pabaigoje buvo padėtas paskutinis taškas vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ skelbtame aukcione, kuriame bendrovė pardavė nebenaudojamus pastatus Vilniaus centre, Bernardinų sode. Po penktadienį pasirašytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties atskleista, jog aukcioną laimėjo ir nebenaudojamus „Vilniaus vandenų“ pastatus už 3.55 mln. Eurų įsigijo viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Vilniaus mieste – „Homa“.
Apie aukciono pabaigą „Vilniaus vandenys“ paskelbė dar vasaros pradžioje, tačiau aukciono laimėtojo pasirinkta neatskleisti iki LR Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos gautų teigiamų išvadų ir pasirašytos preliminarios sutarties pasirašymo.
Nors bendrovei „Vilniaus vandenys“ priklausančius pastatus nepriklausomas turto vertintojas įvertino 1.47 mln. Eur kaina, gegužės pabaigoje vykusiame aukcione šie pastatai parduoti už daugiau nei du kartus didesnę sumą - net 3.55 mln. eurų. Juos įsigijo viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Vilniaus mieste – „Homa“.
Pasak „Homa“ vykdomosios direktorės Jurgitos Kveselaitės, pastatai sudomino išskirtine lokacija: objektas yra pačiame miesto centre, šalia gyventojų mėgstamos laisvalaikio vietos – Bernardinų sodo. Tokia lokacija NT vystytoją ne tik įpareigoja, bet ir atveria galimybes bei erdvę kūrybiškumui. Ši vieta neabejotinai turėtų būti atsakingai išnaudota.
Nebenaudojamus pastatus „Vilniaus vandenys“ nusprendė parduoti, siekiant maksimaliai efektyvinti įmonės turto valdymą ir disponuoti tik įmonės tiesioginiai veiklai reikalingu turtu.
Aukcionui pasibaigus gerokai sėkmingiau nei tikėtasi, iš parduoto nekilnojamojo turto gautas lėšas ir sutaupytus parduotų pastatų eksploatavimo kaštus „Vilniaus vandenys“ ketina skirti strateginei prioritetinei sričiai – spartesnei žaliosios energetikos plėtrai bei „žaliųjų projektų“ Vilniaus mieste vystymui. Tam žadama skirti 3 356 000 Eur. sumą.
„Galiu užtikrinti, jog šis sėkmingai pasibaigęs aukcionas ir iš jo gautos lėšos svariai prisidės prie „Vilniaus vandenų“ tikslo vykdyti atsakingą veiklą, iki 2030-ųjų metų pasiekti 0-ilinį perkamos elektros energijos kiekį technologinėje veikloje, sumažinti iškastinio kuro panaudojimą ir CO2 emisijos išmetimą į aplinką. Esame apskaičiavę, jog saulės elektrinių ir generatoriaus eksploatacijos laikotarpiu į aplinką išskiriamą emisiją mums turėtų pavykti sumažinti iki 43 000 tonų, o tai yra maždaug tiek, kiek per metus iškvepia trečdalis Vilniaus miesto gyventojų“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Tarp „Vilniaus vandenų“ numatytų įgyvendinti spartesnės žaliosios energetikos plėtros projektų – įsirengti saulės fotovoltines elektrines ant dalies eksploatuojamų pastatų stogų ir ant žemės, taip pat žadami dalį gautų pinigų skirti lauko gertuvių tinklo plėtimui bei vidaus geriamojo vandens fontanėlių įrengimui.
Didžiausią sumą, 1 mln. Eur. „Vilniaus vandenys“ ketina skirti planuojamam „Riebalų įterpimo mazgo“ įrengimui, kurio tikslas – padidinti pagaminamų biodujų kiekį, panaudojant riebalų gaudyklių atliekas.
Planuojama, jog bendros „Vilniaus vandenų“ investicijos į žalios energetikos plėtrą per šiuos ir ateinančius metus sieks beveik 3 milijonus eurų.
Pardavus dalį pastatų esančių Bernardinų sode, įmonė čia ir toliau vykdys vandens išgavimo bei tiekimo veiklą. Čia ir toliau veiks vandens tiekimo stotis, vandens rezervuaras ir vandens tyrimų laboratorija, kurių pagalba vanduo centrinei Vilniaus miesto daliai ir toliau bus tiekiamas iš vandenvietėje esančių artezinių gręžinių.
Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo aptarnaujamoje teritorijoje eksploatuoja 36 vandenvietes, 280 gręžinių, 153 vandentiekio siurblines, 20 vandens gerinimo (ruošimo) įrenginių ir daugiau nei 1700 km. vandentiekio vamzdynų tinklą. „Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko daugiau nei 263 tūkst. klientų. Per parą bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kub. metrų vandens.
Pranešimą paskelbė: Jolita Orentaitė, UAB „Vilniaus vandenys“
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]