Natūralus apšvietimas daugeliui žmonių yra vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis naujus namus. Jį vertinant pirmiausia visuomet tikriname būste esančių langų dydį ir kryptį. Vis dėlto, tai nėra vienintelis svarbus dalykas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį.
Tyrimai rodo, kad saulės šviesos Lietuvos gyventojams trūksta apie 5 mėnesius per metus. Pasak meteorologų, Lietuvoje apsiniaukusių dienų kasmet būna 135–140, todėl kokybiški natūralaus apšvietimo sprendimai būste mūsų geografinėje zonoje yra ypač aktualūs.
„Nekilnojamojo turto rinkoje jau seniai pastebima auganti natūralaus apšvietimo poreikio tendencija. Žmonės vaduojasi iš suspaustų senų, tamsių sovietinių butų su mažais langais, renkasi būstus su vitrinomis, lodžijomis, terasomis“, – pasakoja Romanas Stoliarenko, nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg“ NT plėtojimo direktorius.
Šviesos kiekis turi atitikti nustatytas normas
R. Stoliarenko aiškina, kad natūralus apšvietimas bute skaičiuojamas pagal šviesumo koeficientą: langų stiklo ploto ir kambario grindų paviršiaus santykį. Apskaičiuojant įstiklinto lango plotą matuojamas tiktai stiklo plotas.
Pagal Lietuvos įstatymus patalpų natūralios apšvietos parametrai (šviesumo koeficientas) neturi būti mažesni nei 1:6 gyvenamuosiuose kambariuose, 1:8 virtuvėje ir 1:10 gyvenamuosiuose kambariuose bei virtuvėje, kai apšviečiama per langus nuožulnioje stogo plokštumoje (per stoglangius).
Šis matavimo vienetas nėra tobulas, nes neatsižvelgiama į patalpos geografinę padėtį, saulės padėties kitimą paros bėgyje, patalpų orientaciją pasaulio krypčių atžvilgiu, saulės šviesos pralaidos dydį per stiklą, balkonų išsidėstymą namo fasaduose. Be to, šviesą gali užstoti pastatai arba medžiai.
Dėl to taip pat nurodoma, kad kiekviename 1–3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. nepertraukiamos natūralios šviesos laikas yra ne trumpesnis kaip 2,5 valandos. Urbanizuotose teritorijose laikas gali būti sumažintas iki 2 valandų.
„Pirkdami būstą būtinai atsižvelkite, ar jo paskirtis yra gyvenamoji. Minėti šviesos reikalavimai galioja būtent gyvenamosios paskirties būstams. Pasitaiko tokių plėtotojų, kurių projektai negali atitikti šių reikalavimų, ir dėl to jie tiesiog pakeičia būsto paskirtį į, tarkime, kūrybinių dirbtuvių ar poilsio“, – sako R. Stoliarenko.
Įtaką daro ir apdaila
Renkantis naują būstą reiktų prisiminti, kad apšvietimas lemia, kaip jaučiamės, ar jauku namuose ir t. t.
„Daugelis pastebi, kad esant natūralios šviesos deficitui sumažėja darbingumas, trūksta energijos, daromės mieguisti, apatiški. Siekdamas to išvengti visuose savo būstuose „Omberg“ įrengia vitrininius langus iki žemės, kad gyventojai jaustųsi kuo komfortabiliau ilguoju laikotarpiu“, – prideda R. Stoliarenko.
„Omberg“ atstovas primena, kad šviesa iš šiaurinės pusės yra rami, be šešėlių, tad tinka toms patalpoms, kur reikia ilgai dirbti. Pietinė šviesa – akina ir meta šešėlius, todėl darbui nėra komfortabili ir yra reikalingos papildomos šešėliavimo priemonės, pavyzdžiui, užuolaidos, roletai, žaliuzės. Iš rytų krintanti šviesa – rami, dera miegamiesiems ir virtuvėms, o iš vakarų – šilta, atpalaiduojanti, tinka svetainėms, dienos pabaigai prieš miegą.
Mąstant apie apšvietimą naujame būste verta susikoncentruoti ne tik į langus, bet ir į apdailą bei patalpų planavimą, pataria R. Stoliarenko.
„Pavyzdžiui, jeigu kambaryje mažai dienos šviesos, pasiskolinkite jos iš kitų būsto patalpų: durų su stiklais naudojimas efektyviai padidina natūralios šviesos sklaidą. Taip pat reikėtų paisyti ir kambario ilgio bei pločio santykio. Jis rekomenduojamas 1:2 arba 3:4. Pailguose kambariuose dažniausiai būna tamsiau, natūrali šviesa pasiskirsto nevienodai. Kambario gilumas negali būti daugiau nei 2,5 karto didesnis už atstumą nuo grindų iki viršutinės lango linijos“, – tęsia „Omberg“ NT plėtojimo direktorius.
Kambarių šviesumas priklauso ir nuo sienų spalvos, kambarių apstatymo, supančios aplinkos. Kuo spalva tamsesnė, tuo mažiau šviesos ji atspindi. Be to, tamsūs tonai gali neigiamai paveikti nuotaiką, o kambarys vizualiai gali atrodyti mažesnis.
Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners”
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]