Natūralus apšvietimas daugeliui žmonių yra vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis naujus namus. Jį vertinant pirmiausia visuomet tikriname būste esančių langų dydį ir kryptį. Vis dėlto, tai nėra vienintelis svarbus dalykas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį.
Tyrimai rodo, kad saulės šviesos Lietuvos gyventojams trūksta apie 5 mėnesius per metus. Pasak meteorologų, Lietuvoje apsiniaukusių dienų kasmet būna 135–140, todėl kokybiški natūralaus apšvietimo sprendimai būste mūsų geografinėje zonoje yra ypač aktualūs.
„Nekilnojamojo turto rinkoje jau seniai pastebima auganti natūralaus apšvietimo poreikio tendencija. Žmonės vaduojasi iš suspaustų senų, tamsių sovietinių butų su mažais langais, renkasi būstus su vitrinomis, lodžijomis, terasomis“, – pasakoja Romanas Stoliarenko, nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg“ NT plėtojimo direktorius.
Šviesos kiekis turi atitikti nustatytas normas
R. Stoliarenko aiškina, kad natūralus apšvietimas bute skaičiuojamas pagal šviesumo koeficientą: langų stiklo ploto ir kambario grindų paviršiaus santykį. Apskaičiuojant įstiklinto lango plotą matuojamas tiktai stiklo plotas.
Pagal Lietuvos įstatymus patalpų natūralios apšvietos parametrai (šviesumo koeficientas) neturi būti mažesni nei 1:6 gyvenamuosiuose kambariuose, 1:8 virtuvėje ir 1:10 gyvenamuosiuose kambariuose bei virtuvėje, kai apšviečiama per langus nuožulnioje stogo plokštumoje (per stoglangius).
Šis matavimo vienetas nėra tobulas, nes neatsižvelgiama į patalpos geografinę padėtį, saulės padėties kitimą paros bėgyje, patalpų orientaciją pasaulio krypčių atžvilgiu, saulės šviesos pralaidos dydį per stiklą, balkonų išsidėstymą namo fasaduose. Be to, šviesą gali užstoti pastatai arba medžiai.
Dėl to taip pat nurodoma, kad kiekviename 1–3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. nepertraukiamos natūralios šviesos laikas yra ne trumpesnis kaip 2,5 valandos. Urbanizuotose teritorijose laikas gali būti sumažintas iki 2 valandų.
„Pirkdami būstą būtinai atsižvelkite, ar jo paskirtis yra gyvenamoji. Minėti šviesos reikalavimai galioja būtent gyvenamosios paskirties būstams. Pasitaiko tokių plėtotojų, kurių projektai negali atitikti šių reikalavimų, ir dėl to jie tiesiog pakeičia būsto paskirtį į, tarkime, kūrybinių dirbtuvių ar poilsio“, – sako R. Stoliarenko.
Įtaką daro ir apdaila
Renkantis naują būstą reiktų prisiminti, kad apšvietimas lemia, kaip jaučiamės, ar jauku namuose ir t. t.
„Daugelis pastebi, kad esant natūralios šviesos deficitui sumažėja darbingumas, trūksta energijos, daromės mieguisti, apatiški. Siekdamas to išvengti visuose savo būstuose „Omberg“ įrengia vitrininius langus iki žemės, kad gyventojai jaustųsi kuo komfortabiliau ilguoju laikotarpiu“, – prideda R. Stoliarenko.
„Omberg“ atstovas primena, kad šviesa iš šiaurinės pusės yra rami, be šešėlių, tad tinka toms patalpoms, kur reikia ilgai dirbti. Pietinė šviesa – akina ir meta šešėlius, todėl darbui nėra komfortabili ir yra reikalingos papildomos šešėliavimo priemonės, pavyzdžiui, užuolaidos, roletai, žaliuzės. Iš rytų krintanti šviesa – rami, dera miegamiesiems ir virtuvėms, o iš vakarų – šilta, atpalaiduojanti, tinka svetainėms, dienos pabaigai prieš miegą.
Mąstant apie apšvietimą naujame būste verta susikoncentruoti ne tik į langus, bet ir į apdailą bei patalpų planavimą, pataria R. Stoliarenko.
„Pavyzdžiui, jeigu kambaryje mažai dienos šviesos, pasiskolinkite jos iš kitų būsto patalpų: durų su stiklais naudojimas efektyviai padidina natūralios šviesos sklaidą. Taip pat reikėtų paisyti ir kambario ilgio bei pločio santykio. Jis rekomenduojamas 1:2 arba 3:4. Pailguose kambariuose dažniausiai būna tamsiau, natūrali šviesa pasiskirsto nevienodai. Kambario gilumas negali būti daugiau nei 2,5 karto didesnis už atstumą nuo grindų iki viršutinės lango linijos“, – tęsia „Omberg“ NT plėtojimo direktorius.
Kambarių šviesumas priklauso ir nuo sienų spalvos, kambarių apstatymo, supančios aplinkos. Kuo spalva tamsesnė, tuo mažiau šviesos ji atspindi. Be to, tamsūs tonai gali neigiamai paveikti nuotaiką, o kambarys vizualiai gali atrodyti mažesnis.
Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners”
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]