Gyvenamųjų namų su komercinėmis patalpomis projektas vietoj užmiesčio tipo prekybos centro – 1,14 ha teritorijos tarp Šeimyniškių, Raitininkų ir Sporto gatvės plėtros planai vis tikslesni ir vis artimesni tam, ko vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis linkėtų centrinei miesto daliai. Tai buvo pirmas kartas, kai Vilniaus miesto savivaldybė griežtai pasipriešino tokio tipo prekybos centro – metalinės „dėžutės“ su didžiuliu parkingu prieš pastatą – statybai, bet, planuojama, nuo šiol taps standartu.
Gegužės 4 d. visuomenės vertinimui bus pateikti šios teritorijos projektiniai pasiūlymai.
Šiandien greta Žirmūnų žiedo esančioje teritorijoje planuojamas perimetrinis užstatymas, mišri struktūra, daugiau vietos skiriant gyvenamajai pastatų paskirčiai, įrengiant nedidelę, tik tam rajonui aptarnauti skirtą, parduotuvę.
Pakeisti vystytojų nuostatas nebuvo paprasta – čia, pripažino M. Pakalnis, labai padėjo aktyvi, kritiška, bet pozityvi bendruomenė, kuri irgi reiškė stiprų pasipriešinimą prekybos centro statybos planams. Įvyko pozityvi sinergija, ir praėjus penkeriems metams projektas į savivaldybę grįžo permąstytas ir perdarytas – teritorijos plėtojai – nekilnojamojo turto plėtotojai, bendrovė „Galio Group“, sutiko, kad, kaip rekomenduota, užstatymo projekte dominuotų gyvenamoji statyba, pirmuose aukštuose būtų numatytos komercinės patalpos, o kvartalo kampe suplanuota parduotuvė apsieitų be parkingo palei gatvę.
„Čia gali būti istorija ne tik apie lanksčius nekilnojamojo turto plėtotojus, bet ir apie tai, kaip ilgai trunka urbanistiniai projektai“, – pastebėjo vyriausiasis miesto architektas. Šios teritorijos plėtros veiksmai – sprendimų paieškos – prasidėjo maždaug 2006–2007 m., nuo prekybos centro koncepcijos atsitraukta maždaug prieš penkerius metus. Pirmas konceptualiai naujo, architektūros studijos „Aketuri Architektai“ parengto, projekto pristatymas visuomenei praėjusį pavasarį vyko kartu su oficialiu detaliojo plano svarstymu.
„Tai, kad kartu buvo daromas detalusis planas ir rengiami realūs projektiniai pasiūlymai, yra geroji praktika, teisingesnė, nei vien tik procedūrinis detaliojo plano derinimas, – sakė M. Pakalnis. – Dažnai daromi formalūs projektiniai pasiūlymai, o čia viskas daroma kruopščiai, detaliai, ir tada detalusis planas nelieka tik užspalvintu „blynu“, kuriame įrašyti maksimalūs užstatymo reglamentai. Šiuo atveju galime aiškiau įvertinti atstumus tarp pastatų, užstatymo linijas, įvažiavimus, parkingus.“
Po oficialaus pristatymo surengtas ir dar vienas susitikimas su bendruomene, kur aptarta, kokios projekto detalės gyventojams iš tikrųjų kelia rūpesčių. „Didžiausi klaustukai buvo susiję su automobilių statymu ir viešųjų erdvių – kiemų – erdvėmis: jų dydžiu, sąranga, praėjimais, galimais triukšmo šaltiniais – tai normalūs gyventojų klausimai, – sakė M. Pakalnis. – Gal yra ir tokių žmonių, kurie norėtų, kad ten liktų tiesiog pieva, bet bendruomenės lyderiai supranta, kad teritorija turės keistis, tad tiesiog siekia, kad tie pokyčiai būtų tvarūs.“
Iš teritorijos vystytojų, aptardami detaliojo plano sprendinius, savivaldybės specialistai paprašė kelių projekto korekcijų – atitraukti būsimus statinius nuo esamų namų, numatyti geresnius praėjimus tarp rajono ir Šeimyniškių gatvių, išsaugoti keletą vertingiausių medžių, padaryti praėjimą nuo Sporto gatvės palei degalinę ir kt.
„Verslininkai suprato, kad norėdami gauti savivaldybės pritarimą savo planams, turi dar šį tą pakoreguoti ir sureagavo iš esmės pozityviai, nors parduodamų kvadratinių metrų dėl to sumažėjo, – komentavo vyriausiasis miesto architektas. – Vystytojai gal norėjo didesnio laisvumo detaliajame plane, o mes norėjome didesnės precizikos tuose dalykuose, kur yra viešųjų interesų: atstumai iki kaimyninio lango, gatvės plotis, želdynai ir t.t. Šiandien manome, kad tie nauji parametrai, dėl kurių sutarėme, yra tai, ką galima laikyti apgintu viešuoju interesu, o įgyvendinus projektą dabar ten gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė ne sumažėtų, o pagerėtų. Dabar lauksime bendruomenės pastabų.“
Daugiau informacijos ir nuoroda į gegužės 4 d., 17 val., vyksiantį viešinimo renginį – čia
Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]