Dėl neatsakingų ir nederintų žemės kasimo darbų per 9 šių metų mėnesius Vilniuje ir jo apylinkėse daugiau nei 100 kartų pažeisti vandentiekio ir nuotekų tinklai, rodo bendrovės „Vilniaus vandenys“ duomenys. Pažeidus tinklus, kyla avarijos – teršiama aplinka, nukenčia miesto infrastruktūra, nepatogumų patiria ir vartotojai – jie laikinai paliekami be vandens.
Per savaitę „Vilniaus vandenys“ fiksuoja vidutiniškai po du atvejus, kai kasant gruntą pažeidžiami tinklai. Dažniausiai taip nutinka, kai bandydami greitinti procesą, taupydami laiką, resursus statytojai nesikreipia į bendrovės atstovus dėl darbų suderinimo, nesilaiko darbų saugos ar projektinių reikalavimų. Pasitaiko atvejų, kai bendrovės specialistai fiksuoja ir piktybišką statybininkų elgesį.
Nors šiais metais daugiausiai dėl karantino pasyviau vykdytų statybos darbų tokių incidentų fiksuota keliomis dešimtimis mažiau nei pernai, tačiau trečiųjų šalių įtaka išlieka viena dažniausių vandentiekio ir nuotekų tinklų avarijų priežasčių. Tokios avarijos sudaro maždaug penktadalį visų vandentiekio ir nuotekų tinklų avarijų, fiksuojamų Vilniaus mieste.
„Likviduoti tokių avarijų mūsų specialistai skuba kiekvieną savaitę, tenka pasitelkti ir papildomą įrangą, ir papildomas pajėgas, nutraukti kitus suplanuotus darbus. Vis tik didžiausia žala padaroma patiems vartotojams. Karantino laikotarpiu nenutrūkstantis vandens tiekimas tampa gyvybiškai svarbiu. Nutrūkus jam, kad ir trumpam, sutrinka gydymo, slaugos įstaigų darbas, papildomą įtampą tai sukelia ir kiekvienam iš mūsų, nes sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Todėl, pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, šiuo įtemptu laikotarpiu bendrovė papildomai kreipiasi į nekilnojamojo turto vystytojus, rangovus, verslo įmones prašydama solidarumo ir didesnės atsakomybės, vykdant žemės kasimo, statybos darbus ir taip užtikrinant vilniečių gerbūvį.
Neatsargūs kasimo darbai dažniausiai vyksta ten, kur vykdoma daugiausiai statybų: vis labiau atgyjančiame sostinės Naujamiesčio rajone ir kitose centrinėse Vilniaus miesto dalyse, taip pat – sparčiai vystomuose naujuose gyvenamuosiuose rajonuose, priemiesčiuose.
Bendrovė paskaičiavo, kad vienos avarijos metu šiais metais vidutiniškai be vandens buvo palikta 15 „Vilniaus vandenų“ klientų, pernai – 26, tarp kurių ne tik namų ir butų gyventojai, bet ir verslo ar viešosios įstaigos, tokios kaip kavinės, kirpyklos, biurai, mokyklos, darželiai ir kitos. Kol vykdomi tinklo atstatymo darbai, vartotojai be vandens vidutiniškai lieka beveik 4 valandas. Neretai nepatogumus pajunta ir vairuotojai – pasitaiko, kad dėl pažeisto tinklo tenka uždaryti eismą, susidaro spūstys miesto gatvėse.
„Vilniaus vandenys“ savo ruožtu imasi visų įmanomų veiksmų, kad tokios avarijos nekiltų, o jei kyla, pažeidėjai būtų išaiškinti ir įpareigoti prisiimti atsakomybę. Be suderinimų kasinėjimus vykdę ir požeminius vandentiekio ar nuotekų tinklus pažeidę statytojai yra įpareigojami atlyginti bendrovės patirtas avarijos likvidavimo išlaidas, padarytą žalą aplinkai ir atstatyti pažeistą infrastruktūrą. Atlygintina žala paprastai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.
Papildoma informacija:
„Vilniaus vandenys“ primena, kad prieš vykdant naujų objektų projektavimo darbus statytojas ar projektuotojas turi užsisakyti ir gauti suvestinį inžinerinių tinklų planą, vadinamą topo nuotrauką, kurios pagrindu vykdomas projektavimas. Norint vykdyti žemės kasimo darbus vandentiekio ar nuotekų tinklų apsaugos zonoje (jų dydžiai yra numatyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme), statytojas su „Vilniaus vandenimis“ turi pasirašyti susitarimą dėl darbų vykdymo tinklų apsaugos zonoje, taip pat prieš pradėdamas vykdyti suplanuotus darbus privalo iškviesti bendrovės atstovą tiksliai tinklų vietai nustatyti.
Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners”
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]