Betonas yra viena energijai imliausių statybų sektoriuje naudojamų medžiagų. Taupant lėšas, laiką ir ieškant gamtai draugiškų sprendimų, betono darbams vis dažniau naudojama ne metalinė armatūra, o polipropileno fibros. Viso gyvavimo ciklo metu šis pasirinkimas į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį gali sumažinti iki 90 proc.
Betonas yra viena energijai imliausių statybų sektoriuje naudojamų medžiagų. Taupant lėšas, laiką ir ieškant gamtai draugiškų sprendimų, betono darbams vis dažniau naudojama ne metalinė armatūra, o polipropileno fibros.
Viso gyvavimo ciklo metu šis pasirinkimas į aplinką išmetamo CO2 kiekį gali sumažinti iki 90 proc.
Ekologijos kontekste statinių tvarumas tampa ne mažiau svarbus nei energinis naudingumas. Statybų profesionalai įsitikinę – tik laiko klausimas, kada pastato „žalumą“ įrodantis sertifikatas bus privalomas. Tad statytojai vis labiau vertina tvarius sprendimus ir aplinkai draugiškas medžiagas. Inovatyvūs betono armavimo sprendimai leidžia sunaudoti gerokai mažiau medžiagų ir ženkliai sumažinti taršą.
Iki 90 proc. mažesnė CO2 tarša
Kaip sako Andrius Karpauskas, kurio vadovaujama bendrovė „PP Baltic“ yra oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos „Adfil“ atstovė Baltijos šalių rinkoms, 1000 kub. m (apie 5000 kv. m) betono projektui prireiktų pilno sunkvežimio – apie 25 t – plieninės armatūros. Tam pačiam tūriui armuoti pakanka vos 3 t polipropileno fibrų „DURUS® EasyFinish“. Taigi, žala aplinkai mažinama visuose produkto gyvavimo ciklo etapuose – žaliavos gamybai paruošimo, gamybos, transportavimo, armavimo ir utilizavimo.
Polipropilenas, iš kurio gaminamos armavimo fibros, yra visiškai perdirbamas.
Danijos inžinerijos kompanijų „Cowi“ ir „Ramboll“ skaičiavimai su betono armavimui naudojama polipropileno fibra „DURUS® EasyFinish“ rodo: į aplinką išmetama 60–90 proc. mažiau CO2 nei renkantis plieninę armatūrą ar plienines fibras. Produkto poveikio aplinkai deklaracija (Environmental product declaration) parengta įvertinus visą gyvavimo ciklą.
„Šis dokumentas individualiai įvertina kiekvieną projektą. Žinodami, kiek buvo numatyta naudoti armatūros tinklų, ir kiek buvo panaudota polipropileno fibrų vietoj jų, galime tiksliai suskaičiuoti, kiek sutaupoma kiekvienu atveju“, – sako A. Karpauskas.
Užtikrintas ilgaamžiškumas
Bene didžiausias polipropileno fibrų privalumas – geras atsparumas aplinkos (druskų, šarmų, rūgščių, drėgmės) poveikiui. Tradicinės betono armavimo medžiagos yra linkusios koroduoti. Neretai lauke laikomi armatūros tinklai rūdyti pradeda dar net nepanaudoti. Nevalomos rūdys ir progresuojanti korozija vėliau ima plėšyti betoną iš vidaus. Polipropileno fibros yra gerokai ilgaamžiškesnės.
„Armuojant polipropileno fibra, korozijos rizikos visiškai išvengiama. Šis sprendinys greitina statybą ir apie 30 proc. ją atpigina“, – akcentuoja A. Karpauskas.
Susidomėjimas gamtai draugiška armavimo medžiaga kasmet auga. Lietuvoje produktai dažniausiai naudojami betonuojant lauko aikšteles, parkavimo plotus, požemines teritorijas – vietas, kur itin svarbus atsparumas aplinkos poveikiui. Skandinavų pavyzdys rodo, kad šis armavimo būdas puikiai tinka net pamatus iš dalies armuoti, bet, pasak A. Karpausko, mūsų šalyje ši sritis dar nėra tinkamai išnaudojama.
Skaičiavimas online
Penkerius metus Baltijos šalių rinkoje veikianti bendrovė „PP Baltic“ siūlo ne tik kokybiškus produktus – polipropileno fibrą betonui armuoti, „DURUS® EasyFinish“ ir polipropileno plaušą prevencijai nuo mikroįtrūkimų pirminėje betono stingimo stadijoje, „Crackstop®“, – bet ir tvarius betonavimo sprendimus, kurie taupo laiką, lėšas, ženkliai mažina atmosferos poveikį ir žalą aplinkai. Produkto poveikio aplinkai deklaracija ir oficialūs skaičiavimai, kiek sumažinama CO2 emisija, gali gerokai priartinti visą projektą prie tvarumą patvirtinančio sertifikato.
Bendrovė visą dėmesį skiria polipropileno fibromis armuoto betono sprendiniams. Projektams pateikiami visi būtini skaičiavimai.
Kartu su Danijoje įsikūrusia inžinerijos kompanija klientams siūlo ir naujovę – online skaičiavimų sistemą, greitai atliekančią pirminius skaičiavimus ir įvertinančią, ar sprendinys įmanomas.
„PP Baltic“ iliustr.
Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius”
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]