Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realybe. Dar daugiau. Kaip sako Nerijus Paklonskas, įmonės EST LT rinkodaros vadovas, sureguliavus gaminamos ir suvartojamos energijos kiekius, gyventojas gali visiškai pamiršti apie mokesčius už suvartojamą elektros energiją.
Kodėl svarbus įsigyjamos galios kiekis?
Norint tapti elektros energiją gaminančiu vartotoju, nebūtina statyti savo elektrinę – individualaus ar daugiabučio namo gyventojai gali įsigyti elektros energijos kiekį arba galią iš nutolusių elektrinių. Paprastai dėl pokyčių daugiabučių namų gyventojai turi susitarti. Šiuo atveju galią iš nutolusios elektrinės gali įsigyti kad ir vienas daugiabučio gyventojas. Procesą paprastą padaro ir speciali „Ignitis“ platforma www.saulesparkai.lt, kurioje bet kuris vartotojas iš pasirinktos nutolusios saulės elektrinės gali įsigyti norimą galią.
Kaip sakė Energetikos ministerijos vyriausioji specialistė komunikacijai Alina Žilinaitė, „viešajai konsultacijai buvo pateiktas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, kuriame įtvirtina, kad nutolusios gaminančių vartotojų elektrinės (…) įrengtoji galia neribojama vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžiu“.
Planuojama, kad ši nuostata įsigalios 2021 m. sausio 1 dieną.
„Šie pokyčiai naudingi vartotojams, kurie įsigyja elektros energiją iš nutolusių saulės elektrinių, – sako N. Paklonskas. – Pavyzdžiui, jei nutolusi saulės elektrinė pagamins daugiau elektros nei namų ūkis suvartojo, už ją mokėti nereikės. Perteklinė elektros energija bus saugoma tinkluose iki vienerių metų (energetinis sezonas – nuo balandžio 1d. iki kovo 31d.) – gyventojas mokės tik pasinaudojimo tinklais mokestį. Jeigu perteklinė elektra bus išnaudota, o saulės elektrinė pagamins mažiau energijos nei namų ūkis suvartojo, gyventojas mokės už suvartotos ir pasigamintos elektros energijos skirtumą.“
Kodėl daugiau yra naudingiau?
Dauguma daugiabučių gyventojų sunaudoja apie 2 tūkst. kWh/metus. Jeigu nutolusiame saulės jėgainių parke namų ūkis įsigys 3 kilovatų (kW) galios jėgainę arba jėgainės dalį, jėgainė per metus sugeneruos apie 3 tūkst. kWh, nes jėgainės statomos išlaikant idealų kampą ir visus parametrus, kurie įgalina sugeneruoti optimalų energijos kiekį. Tokiu atveju, vartotojas namų ūkio reikmėms sunaudos 2 tūkst. kWh, o dalis nuo likusios 1 tūkst. kWh gali būti užskaitoma kaip gaminančio vartotojo pasaugojimo mokestis. Dabar šis mokestis yra: vidutinės įtampos tinkle – 0,022 Eur/kWh (be PVM) ir žemos įtampos tinkle – 0,043 Eur/kWh (be PVM). 20% likusios energijos kiekio vidutinės įtampos tinkle gali būti atiduodama kaip mokestis, o gaminančiam vartotojui lieka 80%. Atitinkamai žemos įtampos tinkle gali būti kaip mokestis atiduodama 36%, o gaminančiam vartotojui lieka 64%.
Valstybė, skatindama žaliosios energijos gamybą, gyventojams už ją teikia kompensacijas. Už 1 kW galią suteikiama 323 eurų kompensacija.
Kiek kainuoja įsigyti galią nutolusiame saulės jėgainių parke?
Rangovai 1 kW galios parduoda vidutiniškai už 900–1000 eurų. EST LT planuojama pardavimo kaina – 930 eurų, nes įmonė orientuojasi į mažus parkus, kurie prijungiami 0,4 kV tinkle mažesnėmis sąnaudomis, lyginant su 10 kV tinklu, todėl klientams gali pasiūlyti pigesnes jėgaines.
„Iš 1 kW galios kainos atėmus kompensaciją – 323 eurų, tiesioginės kliento išlaidos siekia apie 600 eurų, t. y. žmogus investuoja tik tą dalį, kuri viršija kompensaciją. Jei namų ūkiui reikia 3 kW galios, tai išlaidos sudaro 1,8 tūkst. eurų. Galią galima įsigyti ir išsimokėtinai, o mokėti iš sutaupytų už elektros energiją pajamų. Ir apie mokesčius už elektros energiją galima pamiršti“, – skaičiais dalijasi N. Paklonskas.
Renkantis jėgainės rangovą, akcentuoja pašnekovas, svarbu rinktis tą, kuris naudoja sertifikuotus produktus – pradedant saulės moduliais, baigiant kabeliais, – nes jie bus naudojami mažiausiai 30 metų. Svarbi ir rangovo patirtis analogiškuose projektuose, įmonės atestacijos, atsiliepimai.
„EST LT požiūris paprastas – kiekvienas EST LT pirkėjas yra žmogus, todėl ne pelno dydis tampa svarbiausiu faktoriumi“, – sako N. Paklonskas.
Kaip gauti paramą?
Gyventojai, norintys įsigyti nutolusią saulės elektrinę iš elektrinių parko, bei privatūs juridiniai asmenys, norintys visuomeninės ar gamybinės paskirties pastatuose įsirengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, gali teikti paraiškas ir gauti kompensaciją, o konsultacijos gali kreiptis į EST LT, kuri padės ir administruojant. Per 2020 m., kaip praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), kuri administruoja minimas priemones, gaminančių vartotojų skaičius išaugo triskart ir didėja kasdien.
Liepos 31 d. baigėsi terminas APVA pateikti paraiškas kompensacijai – iki 323 eurų už 1 kW galios. Kreiptis buvo kviečiami namų ūkiai, norintys įsigyti iki 10 kW iš nutolusių saulės elektrinių parkų.
Nuo spalio 1 d. gaminantiems vartotojams bus skirta dar 13 mln. eurų. Iš viso šiemet saulės elektrinėms namų ūkiuose įsirengti arba nutolusiuose parkuose įsigyti bus skirta beveik 40 mln. eurų paramos.
Tokie kvietimai fiziniams asmenims arba namų ūkiams skelbiami kasmet. Nauja, kad anksčiau būdavo tik vienas kvietimas per metus, o šiemet – jau buvo trys kvietimai, ketvirtas bus spalio 1 d. Namų ūkiams, perkantiems elektros energiją per lizingo kompanijas, skiriama didesnė – iki 380 eurų kompensacija.
Taip pat paraiškas gali teikti ir visuomeninės, gamybinės paskirties pastatų, kitos paskirties inžinerinių statinių, kurie nuosavybės teise priklauso privatiems juridiniams asmenims, savininkai arba valdytojai. Jiems gali būti subsidijuojama iki 200 tūkst. eurų arba 30 proc. tinkamų išlaidų už projektus, kuriais visuomeninės, gamybinės paskirties pastatuose bei kitos inžinerinės paskirties statiniuose iškastinio kuro naudojimas bus keičiamas į atsinaujinančių energijos išteklių technologijas. Iš viso šiai priemonei numatyta 14 mln. eurų. Paraiškos priimamos iki rugsėjo 4 d.
7 žingsniai įsigyti elektros energiją nutolusiuose saulės parkuose:
Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius”
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]