Oro užterštumas šiandien yra ypač diskutuotina tema: kalbame apie oro užterštumą pasaulyje, apie taršos mažinimą, apie tai, kaip pandemijos akivaizdoje, dėl sustabdytos pramonės veiklos, pagerėjo oro kokybė. Mes labai rūpinamės užterštu oru lauke, nors, iš tiesų, jame praleidžiame itin mažai laiko, bet ar susimąstome, kokiu oru kvėpuojame patalpose? Juk namuose, darbe, prekybos centruose praleidžiame didžiąją dalį savo laiko.

KAS YRA „SERGANČIO NAMO“ SINDROMAS?

Jei jums ilgesnį laiką praleidus patalpoje, pradeda sausėti akys, atsiranda niežėjimas, mieguistumas, galvos skausmas, darosi sunkiau kvėpuoti, kankina sloga ar akių ašarojimas, o išėjus į lauką šie simptomai palaipsniui mažėja arba visai dingsta, patalpa vadinama „sergančia“. Metai iš metų, leidžiami tokioje patalpoje, gali iššaukti įvairias alergijas ir net ligas.

Patalpas „susargdinti“ gali ne tik neatsakingi mūsų veiksmai, kaip nevėdinamos patalpos, rūkymas patalpose, bet ir neatsakingas požiūris renkantis statybines medžiagas naujo būsto statybai ar renovacijai. Kokias statybines medžiagas renkamės, ypač aktualu dabar, kai reikalavimai namo sandarumui auga, o medžiagoms tenka atsakomybė užtikrinti, kad namas „kvėpuotų“, būtų ilgaamžis, nesukeltų alergijų ar kitų ligų.

ORO KOKYBĖS TYRIMAI ATSKLEIDĖ DŽIUGIĄ TIESĄ

Nustatyti, ar statybinės medžiagos yra nekenksmingos galima įvairiais būdais: vieni iš jų itin akivaizdūs, pavyzdžiui, medžiagos sudėtinės dalys, kiti mažiau pastebimi. Tokiais atvejais ypač tikslius rezultatus parodo atliekami oro kokybės tyrimai.

Didžiausią neigiamą įtaką mūsų savijautai ir sveikatai daro lakūs organiniai junginiai (LOJ) ir kancerogeninės medžiagos formaldehidai, kurių pagrindinis šaltinis yra būtent statybinės medžiagos. 2014 metais vienuolikoje naujos statybos namų Lietuvoje buvo atliktas namų oro kokybės tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad tik viename iš vienuolikos namų oro kokybė atitiko leistinas normas.

Tam, kad pagrįstų ekologiškų namų privalumą, įmonė „Kedro namai“ ištyrė patalpų orą viename iš savo naujai pastatytų objektų. Namo statybai buvo naudojama ekologiška šiltinimo medžiaga – medžio vata, fasado apdailai buvo pasirinkta mediena, o „gyvas“ žalias stogas dengtas šilokų kilimu. Vidaus sienų apdailai buvo naudojamos naujos kartos gipso plaušo plokštės su avies vilna, kurios valo ir dezinfekuoja orą, apdailai naudojamas dekoratyvinis molio tinkas, taip pat pasižymintis antiseptinėmis savybėmis, grindys – molio asla. Įmonės atstovas teigia, kad itin sunkia užduotimi tapo baldų, kurių sudėtyje nėra formaldehidų, paieška.

Higienos normoje 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore” nurodyta, kad vienkartinė didžiausia leidžiama formaldehido koncentracija ore negali viršyti 0,1 mg/m³“. Rezultatai gauti iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) nudžiugino: tirtame name ši koncentracija tebuvo 0,01 mg/m³ vaikų kambaryje, 0,02 mg/m³ miegamuosiuose ir 0,03 mg/m³ svetainėje. Tai yra net 10 kartų mažiau nei leidžiama norma.

Anot įmonės „Kedro namai“, vieniems prioritetas yra gyventi gražiame būste, nesigilinant, iš ko jis pastatytas, kitiems ypač svarbi yra sveikata, todėl jie atsakingai renkasi statybines medžiagas savo patalpų remontui ar naujai statybai. Įmonė teigia, kad galima turėti gražų šiuolaikišką namą, kuris yra ekologiškas, sveikas. Svarbiausia – viską teisingai suplanuoti dar projektavimo etapo metu.

Pranešimą paskelbė: Indrė Bendoraitytė, UAB Geras namas