Tolminkiemio gimnazijos projektas iš eskizų keliasi į techninius brėžinius

Keturių aukštų, 12 000 kvad. metrų ploto pastatas, pritaikytas 1000 moksleivių, kurių ugdymui suplanuotos 88 klasės ir ne viena sporto salė – Tolminkiemio gimnazija jau ne tik architektūros studijos „DO architects“ komandos ir Vilniaus miesto savivaldybėje periodiškai susirenkančios darbo grupės eskizuose.

Atėjo laikas prie projekto prisijungti ir inžinierių, konstrukcijų bei kitų projekto dalių komandoms, kurios intensyviai dirba siekdamos geriausių rezultatų. Mokykla projektuojama pasitelkiant BIM technologiją (Building Information Modeling, liet. – informacinis pastato modeliavimas), kuri padės optimizuoti projektavimo procesą bei išvengti kritinių klaidų projektavimo metu. Visi projekto kūrėjai dalijasi statinio informaciniais modeliais tarpusavyje – kas savaitę juos atnaujina ir artina dieną, kai sukaupta informacija virs techniniu projektu.

Dėmesys kiekvienai detalei

„Piešinys virsta brėžiniu“, – šiandienę projekto stadiją aiškina statinio projekto vadovė architektė Andrė Baldišiūtė, kartu su kolegomis iš „DO architects“ architektūros konkurse laimėjusi teisę projektuoti vis dar vieną nedaugelio Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo suplanuotų mokyklų.

Mokyklos vizualizacijos ir projektiniai pasiūlymai suinteresuotai visuomenei buvo pristatyti 2019 m. lapkričio pabaigoje, nuo birželį įvykusio konkurso praėjus pusei metų ir projektą jau patikslinus pagal bendruomenės pastabas. 

„Nauja Pilaitės gimnazija taps ne tik Pilaitės švietimo židiniu, bet ir analogų Lietuvoje neturinčia naujo tipo švietimo įstaiga, – įsitikinęs Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas. – Siekdami, kad Vilniaus mieste būtų ugdomos savarankiškos ir ateičiai pasiruošusios asmenybės, norime suprojektuoti modernią, kūrybiškas mokymosi ir poilsio erdves turinčią švietimo įstaigą. Mokyklos architektūrinės idėjos konkursas sutraukė geriausius savo srities specialistus ir buvo toks pirmasis kada nors vykęs Lietuvoje. Šiuo metu didelė architektų komanda kartu su Vilniaus savivaldybe dirba tam, kad techninis projektas būtų parengtas kuo sklandžiau ir kiekviena, net ir smulkiausia, detalė būtų apgalvota.“

„Pirmiausia – statybos idėja, tada – konkursas, kuriame laimėjo mūsų „Mokslo aikštė“, ir jau po to prireikė sužinoti, ar tai, kaip projektas atrodo, tinka visiems, – proceso eigą aiškina architektė A. Baldišiūtė. – Tad konkursinis variantas buvo koreguojamas ne tik pagal komisijos, bet ir pagal bendruomenės lūkesčius.“

Ypatingas bendruomenės įsitraukimas

Bendruomenės atstovai į projektą buvo įsitraukę dar tada, kai jame nebuvo „DO architects“ komandos – savivaldybei rengiant konkursines sąlygas viešajam architektūrinės idėjos (kartu su projekto sprendinių bei jų įgyvendinimu) pirkimui organizuoti. O formali būsimosios gimnazijos projekto įgyvendinimo darbo grupė iš savivaldybės, architektų, moksleivių, aktyvių bendruomenės atstovų buvo suburta vos išrinkus konkurso nugalėtojus ir dirbo gryninant tolesnius reikalavimus projektui. Pilaitės atstovų buvo ir ekspertų komisijoje, vertinusioje architektūros konkursui pateiktus darbus. 

Būsimiesiems pastato naudotojams patraukli pasirodė projekto autorių mintis skatinti moksleivių judėjimą dviračiais net atšalus orams, o architektams pavyko suderinti automobilių vairuotojų pageidavimą išspręsti parkavimo vietų problemą (atsiras 30 papildomų vietų automobiliams) su jaunimo noru matyti kuo daugiau želdinių.

Tolminkiemio gimnazijos, kaip bendruomenės susibūrimo vietos, laukiantys Pilaitės seniūnijos gyventojai mokykloje po pamokų galės dalyvauti įvairiausiose veiklose – nuo sporto iki užsiėmimų laboratorijose. „Jeigu būtų mano valia, čia po pamokų veiktų ir atvira kavinė miestiečiams“, – sako A. Baldišiūtė.

Būsimiesiems pastato naudotojams patiko pagrindine jaunuolių susibūrimo vieta turintis tapti amfiteatras, o architektai iš viešo pristatymo diskusijų parsinešė patarimų, kurių, anot architektės, tegali pasiūlyti būsimo statinio vietos specifiką gerai pažįstantys žmonės. Taip pat buvo atsižvelgta į bendruomenės pasiūlymą mokyklos įėjimą „apsukti“ veidrodiškai tam, kad srautas einančiųjų į mokyklą nesikirstų su čia pat esančios viešojo transporto stotelės judėjimu.

Bendruomenė metė architektams ir vieną didžiausių iššūkių, kai bendrame pagyrų amfiteatrinei erdvei fone nuskambėjo pastaba – amfiteatro laiptai nepritaikyti turintiems judėjimo negalią. „Galėjome atsakyti, kad viskas padaryta pagal statybos techninį reglamentą ir mokykloje yra liftai, bet jei galvoji apie vaiką, turintį judėjimo negalią, kuriam ir taip sunku integruotis, ir kuris net per pertrauką tarp pamokų neturės galimybės paplepėti su klasės draugais, jei galvoji apie judėjimo negalią galinčius turėti mokytojus ar kitus bendruomenės narius, kurie galbūt naudosis mokyklos patalpomis, verta pasvarstyti, kaip išspręsti tą problemą. Dabar amfiteatras turi ir laiptus, ir serpantiną, kuriuo galima užkilti, o tas sprendimas dar ir visokių papildomų verčių sukūrė“, – sako A. Baldišiūtė.

Po viešo susirinkimo susitarę su bendruomene, projekto autoriai netrukus rankose turėjo specialiuosius architektūros reikalavimus ir susisiekimo komunikacijų technines sąlygas. Pagal šias ir kitas sąlygas vyksta tolesni projektavimo darbai. Techninio projekto rengimo metu bus vykdomi tarpiniai kainos skaičiavimai, padėsiantys kontroliuoti projekto sprendinių kainą ir neviršyti suplanuotos mokyklos kainos.

Birželį suplanuota baigti techninį projektą ir pradėti statybos leidimo gavimo procedūras, statybos leidimą planuojama gauti 2020 m. rugsėjį ir skelbti statybos rangos konkursą.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė