VGTU mokslininkas: „Pastatai yra didžiausi planetos teršėjai – laikas imtis tvarios statybos“

„Statyba ir pastatai sudaro apie 40 proc. viso išskiriamo anglies dioksido kiekio. Taigi, pastatai iš esmės yra didžiausi planetos teršėjai“, – liūdną statistiką atskleidžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Metalinių ir kompozicinių konstrukcijų katedros docentas Tomas Gečys. Kadangi klimato kaita jau yra nenuginčijamas ir itin grėsmingas reiškinys, reikia kuo skubiau rūpintis tvaria, aplinką tausojančia statyba – apie ją kalbamės su VGTU ekspertu.

Kas telpa po tvarios statybos sąvoka? Kokie jos pagrindiniai bruožai, principai?

Tvari statyba tai yra procesas, kai su statyba susijusi veikla atitinka įprastos statybos procesui keliamus reikalavimus, tačiau kartu tenkina aplinkosaugos reikalavimus. Atskiros šalys turi skirtingus tvarios statybos vertinimo kriterijus, kurie apima atsinaujinančių medžiagų panaudojimą, atsinaujinančios energetikos šaltinių numatymą eksploatacijos metu, pastato sąnaudų minimizavimą per visą eksploatacijos laiką bei daugybę kitų. Apibendrinant, tvari statyba – veikla, nekenksminga aplinkai, taip pat kiek įmanoma mažiau jai daranti neigiamą poveikį.

Kodėl tvari statyba yra svarbi? Kaip tai gali prisidėti prie aplinkosaugos klausimų sprendimo?

Klimato kaita yra nenuginčijamas ir mokslu įrodytas reiškinys. Statyba bei pastatai sudaro apie 40 proc. viso išskiriamo anglies dioksido kiekio. Tvarūs ar pasyvūs pastatai leistų stipriai sumažinti šį skaičių, kuris apima ne tik pastatų eksploatacijos metu sunaudojamą energijos kiekį, tačiau ir patį statybos procesą bei pastatų statybai naudojamų medžiagų gamybą.

Iš esmės didžioji dalis tvarią statybą apibrėžiančių kriterijų yra orientuoti į racionalų sąnaudų naudojimą bei jų mažinimą – tai apima tiek energiją, tiek statybos atliekas. Iškastinių statybinių medžiagų kiekiai mažėja, o jų išgavimas reikalauja didelių energijos sąnaudų. Vienas iš sprendimo būdų būtų kiek galima daugiau statyboje panaudoti atsinaujinančių statybinių medžiagų, tokių kaip mediena ar jos pagrindu sukurti produktai.

Kokie didžiausi iššūkiai kyla tvarios statybos srityje?

Ko gero, vieną iš didžiausių iššūkių įvardyčiau žmonių požiūrį į tvarią statybą – ne kiekvienas joje įžvelgia investiciją į ateitį. Žmonėms labai nesunku suskaičiuoti, kiek jie investuoja šiandien ir kada ta investicija atsipirks. Tai labai paprastai gali būti pritaikoma renkantis šildymo sistemą, langų profilius ar sienos ir stogo izoliacijos kiekį. Šie sprendimai paprastai skaičiuojami įvertinant, kiek jie sumažins pastato energijos sąnaudas bei kaip greitai gausime grąžą. Kai kurie sprendimai neatneša labai greito atsiperkamumo, tačiau, jeigu pradėtume vertinti ir poveikio aplinkai faktorių, pamatytume, kad tai iš esmės yra investicija į ateitį, prisidėsianti ir prie kokybiško ateities kartų gyvenimo. Laimei, pastaruoju metu požiūris keičiasi ir šiandien į tvarų pastatą nebežiūrime kaip prieš 10 metų žiūrėjome į hibridinį ar elektromobilį.

Kokias inovacijas galėtumėte išskirti tiek šalies, tiek pasauliniu mastu?

Mano manymu, vienas iš didžiausių proveržių tvarios statybos srityje yra medienos atgimimas arba sugrįžimas į statybą. Mediena yra vienintelė savaime atsinaujinanti statybinė medžiaga ir, be abejonės, ekologiška. Medienos gamybai suvartojamas energijos kiekis yra kelis ar net keliolika kartų mažesnis, palyginti su analogiškomis konstrukcijomis, pagamintomis iš betono, plieno ar aliuminio. Medinės konstrukcijos pasižymi labai geru laikomosios galios ir masės santykiu, reiškiančiu lengvesnę konstrukciją, palyginti su kitomis medžiagomis. Lengvesnės konstrukcijos transportavimas lemia mažesnes transportavimo į statybos objektą sąnaudas, paprastesnius pamatų sprendinius. Pjautinė mediena dažniausiai naudojama individualių namų konstrukcijoms, tačiau medienos pagrindu sukurti produktai labai sėkmingai gali būti taikomi tiek daugiaaukščių pastatų, tiek didelio tarpatramio konstrukcijoms.

Išskirčiau kelis produktus, kurie šiandienėje tvarioje statyboje vis labiau įsitvirtina: klijuotoji sluoksninė mediena (angl. Glulam); kryžmai sluoksniuota mediena (angl. CLT Cross laminated timber) bei sluoksniuota lukšto mediena (angl. LVL Laminated veneer lumber). Klijuotoji sluoksninė mediena naudojama kolonų bei sijų gamyboje. Suklijavus pjautinės medienos elementus, gali būti pasiekti reikiami konstrukcijos skerspjūvio matmenys bei elementų ilgiai. Kryžmai sluoksniuota mediena yra plokštės tipo elementai, kurie naudojami sienų, perdangų bei stogų laikančiosioms konstrukcijoms. Gaminant kryžmai sluoksniuotos medienos elementus, atskiri medienos sluoksniai orientuojami 90 laipsnių kampu vieni kitų atžvilgiu – taip gaunamas plokštės tipo elementas, gebantis perimti apkrovas abejomis elemento kryptimis. Kryžmai sluoksniuotos medienos konstrukcijos plačiai taikomos tiek individualių namų statyboje, tiek visuomeninių pastatų: vaikų darželių, mokyklų, viešbučių bei kt.

Puikus medienos pagrindu sukurtų produktų bendro pritaikymo pavyzdys yra šiais metais baigtas statyti šiuo metu aukščiausias pasaulyje medinis 84 metrų aukščio 18 aukštų pastatas Brumundalyje, Norvegijoje. Šis pastatas pastatytas naudojant klijuotosios medienos kolonas, sijas bei ryšinius elementus, o laiptinių, liftų šachtos bei dalis perdangų įrengtos iš kryžmai sluoksniuotos medienos plokščių. Didžioji dalis elementų buvo pagaminami gamykloje, o statybvietėje tik sumontuojami, tad statybų procesas buvo iš tiesų greitas. Tai yra objektas, parodantis medienos konstrukcijų galimybes bei pritaikymą šiuolaikinėje tvarioje statyboje.

Kokią tvarios statybos srities ateitį matote?

Tvarios statybos ateitį matau tikrai šviesią, kadangi tai yra neišvengiamas procesas, siekiant sumažinti ar pristabdyti klimato kaitos padarinius, kuriuos daugelis pasaulio valstybių jaučia jau šiandien. Džiugu, jog pasaulinės tendencijos bei didieji investuotojai į nekilnojamąjį turtą rodo didelį susidomėjimą tvaria statyba.

Pranešimą paskelbė: Agnė Augustinaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas