Tūkstantmečio kartos pasirinkimas: kai biuras tampa svarbesnis už atlyginimą

Sporto klubai, restoranai, laisvalaikio ir poilsio erdvės – tokius patogumus biuruose, norėdami privilioti tūkstantmečio kartą, įrengia darbdaviai. Tačiau dėl finansinės ateities nesibaiminantiems jauniems talentams to gali nepakakti, teigia nekilnojamojo turto plėtotojai.

Didžiausią biurų miestą Lietuvoje valdančios bendrovės „Technopolis“ vadovė Lina Maskoliūnė pastebi, kad naujajai darbuotojų kartai darbo užmokestis nebėra vienintelis darbdavio pasirinkimo kriterijus, o tai įmones skatina ieškoti kitų būdų pritraukti jaunus talentus.

„Dar prieš 10 metų darbuotojas labai vertino, jei darbdavys padengė kuro sąnaudas ar suteikė tarnybinį automobilį, o šiandien rinkoje aktyviausia tūkstantmečio karta pirmiausiai pasidomi įmonės vertybėmis. Jaunimui daug svarbesnis klausimas – kodėl mes tai darome? Todėl įmonės, aktyviai skatinamos darbuotojų, įsitraukia į socialines veiklas, darnios veiklos ir aplinkos iniciatyvas. Ši ideologija galų gale atsiliepia biuro, kuriame darbuotojai praleidžia didelę dalį savo kasdienio gyvenimo laiko, modeliuose ir sprendimuose“, – sako L. Maskoliūnė.

Galimybės mažiesiems nuomininkams

Pasak „Technopolio“ vadovės,  pagal pasaulinę praktiką, išlaidos biurui turėtų sudaryti apie 10-12 proc. įmonės metinio darbo užmokesčio fondo. Ši išlaidų dalis gali kisti priklausomai nuo įmonės augimo planų bei veiklos srities.

„Įprasta, kad augančios organizacijos, pavyzdžiui, paslaugų centrai, siekdami užsitikrinti savo veiklos tęstinumą ir verslo poreikius, labai preciziškai ir iš anksto planuoja augimo tempus.  Jie ieško plėtros galimybių daug anksčiau nei likus 10% laisvų darbo vietų. Itin sparčiai augančios įmonės, siekdamos išvengti nuolatinio kraustymosi, užsitikrina vietos augti, – pasakoja L. Maskoliūnė. – Be to, biuro išlaidos priklauso nuo įmonės veiklos specifikos ir pelningumo, tad įprasta, kad advokatų kontoros, bankai, investicinės, konsultacinės, didelės IT sektoriaus bendrovės nori turėti reprezentatyvius ir prabangesnius biurus miesto centre, o startuoliai, kūrybinės agentūros ieško įdomesnių, pigesnių, bet dažnai ir mažiau komfortiškų biuro erdvių.“

L. Maskoliūnės teigimu, iki šiol Lietuvoje buvo plačiai paplitusi nuomonė, kad tik didelės kompanijos dėl savo perkamosios galios gali pasiūlyti moderniai ir komfortiškai įrengtas darbo vietas su visa papildoma darbuotojams svarbia infrastruktūra. Tačiau L.Maskoliūnė skuba paneigti šį mitą, nes šiandien net ir labai mažos bendrovės gali sau leisti turėti analogišką paslaugų paketą už tai nepermokėdamos.

„Atsiranda plėtotojų, kurie visą infrastruktūrą sukuria už nuomininkus. Pavyzdžiui, mes „Technopolio“ biurų miesto pastatuose verslo poreikiams siūlome alternatyvias darbo erdves ir paslaugas – bendradarbystės erdves, susitikimų sales, priimamojo ir visas kitas biuro aptarnavimo paslaugas, o įmonių darbuotojams – pietų restoranus, laisvalaikio ir poilsio zonas, įvairias paslaugas, pvz., drabužių valykla, paštomatas, elektromobilių krovimo stotelės, dalijimosi transportu paslaugos. Ne mažiau svarbus šiandienos darbuotojui yra socialinis gyvenimas biure bei nuolatinis tobulėjimas. Todėl organizuojame nemokamus savišvietos renginius. Tai nuomininkams leidžia sutaupyti, susikoncentruoti į verslą ir skatinti darbuotojų motyvaciją“, –  aiškina L. Maskoliūnė.

Ji pabrėžia, kad vis didesnį dėmesį biurų įrengimo kokybei skiria ne tik užsienio, bet ir lietuviško kapitalo bendrovės: vis daugiau modernių vadovų yra linkę investuoti į komandos gerovę.

4 biurų rinkos tendencijos

L. Maskoliūnė, vertindama ateities biurų įrengimo standartus, įvardina keturias tendencijas, kurių galime laukti biurų nuomos rinkoje.

1. Trumpesnis kontraktas – daugiau lankstumo

Kadangi šiandien įmonės kuria strategijas trumpesniam laikotarpiui nei bet kada anksčiau, tai galų gale nulemia ir trumpesnius nuomos įsipareigojimų laikotarpius. Vidutinės ir smulkios įmonės dažniausiai sudaro 3-5 metų strategijas, todėl plėtotojai nebegalės tikėtis dešimties, o dažnais atvejais – net ir penkerių metų nuomos sutarčių. Penkeri metai bendrovei – ilgas laiko tarpas. Per tokį laikotarpį gali keistis įmonės veiklos modelis, nuostatos, darbuotojų poreikiai. Šie nuomininkų poreikių pokyčiai iš nuomotojų pareikalaus daug daugiau lankstumo tiek nuomos termino, tiek patalpų plėtros ir mažinimo klausimais.

2. Mažesnis plotas ir efektyvesnis finansų valdymas

Įmonės nori ne tik trumpesnių nuomos kontraktų, bet ir pageidauja kurtis mažesnėse patalpose.  Šiuolaikiniai verslai tampa efektyvesni ir supranta, kad daugelį paslaugų galima pirkti iš išorės, o ne turėti patiems. Pavyzdžiui, jau įprasta nedidelėms įmonėms pirkti buhalterines ar IT paslaugas, užuot  įdarbinus tokius specialistus, ar nuomotis susitikimų sales pagal poreikį. Tačiau kuo toliau, tuo labiau įmonės įvertina darbuotojų judrumo aspektus ir efektyvina patalpų plotą, įrengdamos biuruose mobilias darbo vietas.

3. Ne tik darbo vieta, bet ir visas paslaugų paketas

Šiuolaikinės įmonės tampa vis reiklesnės ir labai vertina, kai iš biurų nuomotojo gali gauti platų paslaugų paketą: kad nuomotojas padėtų persikraustyti, parengti patalpų funkcinį planą, sukurti biuro dizainą. Vis daugiau nuomininkų vertina ne kvadratinio metro, o visų biuro priežiūros išlaidų kainą ir kokybę.

Įprasta praktika, kad nuomotojas skiria tam tikrą sumą biuro įrengimui ir jį įrengia, bet nuomininkai turi patys rūpintis dizainu. Kadangi biuro planavimas dažnai yra nemenkas iššūkis įmonei, neturinčiai tam tinkamų žinių ir specialistų, siūloma supaprastinti šį procesą, įrengiant biurą pagal standartinius sprendimus. Tokiu atveju belieka suderinti funkcinį planą ir išsirinkti baldus bei kitus interjero elementus. Mūsų patirtis rodo,  kad tokį sprendimą renkasi 95 proc. smulkių ir vidutinio dydžio įmonių. Pastebime, kad vis daugiau įmonių iš nuomotojų tikisi tokių integruotų, procesą paprastinančių ir laiką taupančių paslaugų.

4. Mažiau parkavimo vietų

Augant visuomenės sąmoningumui, daugėja įmonių, kurios atsisako arba labai mažina automobilių parkavimo vietų reikalavimus, tokiu būdu skatindamos darbuotojus naudotis viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais. Taip pat sparčiai auga elektromobilių krovimo stotelių poreikis: jeigu prieš dvejus metus mūsų pastatuose įkurtose 4 stotelėse šia paslauga naudodavosi vos vienas kitas darbuotojas, šiandien projektuodami naują pastatą jau privalome numatyti ne mažiau nei 20 krovimo vietų. Džiugu, kad šiuolaikinės įmonės įvertino nededikuoto automobilių parkavimo sistemos privalumus ir naudą, ir, kitaip nei prieš kelerius metus, tokie sprendimai nebekelia nuostabos ir nuogąstavimų.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service