Sostinės Pilaitės rajone iškils nauja mokykla „Mokslo aikštė“ – birželį architektūrinės idėjos konkurse varžėsi net 18 dalyvių, o šiandien ekspertų komisija, kurią sudarė ir Pilaitės bendruomenės atstovai, atrinko 3 geriausias idėjas. Pirmąją vietą konkurse laimėjo architektų komandos UAB „DO architects“ projektas „Mokslo aikštė“. Laimėtojams atiteks 12 tūkst. eurų prizas. Naują, keturių aukštų ir beveik 12 tūkst. kv. m. ploto mokyklą Tolminkiemio gatvėje, suprojektuoti planuojama per 12 mėnesių, o kitų metų rudenį pradėti statybos darbus.
„Mums rūpi, kad Vilniuje augtų savarankiškos ir ateities iššūkiams pasiruošusios asmenybės, todėl nauja mokykla turi pateisinti būsimų jos mokinių ir mokytojų lūkesčius. Konkurso dalyviams buvo kelti reikalavimai sukurti šiuolaikišką, dinamišką mokymosi aplinką, sudaryti galimybes dalyvauti Pilaitės bendruomenei. Tai, kad naujos mokyklos Pilaitėje konkursui gavome net 18 kokybiškų architektūrinių idėjų, žymi naujo etapo pradžią švietimo architektūroje. Mano nuomone, pasirinkome atviriausią, ryškiausią, moderniausią projektą iš visų. Sveikinu konkurso nugalėtoją!“, – kalbėjo Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.
Nauja Pilaitės mokykla, kurioje galės mokytis apie 1000 moksleivių, išsiskirs savo erdvine struktūra: holą, aktų ir sporto salės branduolį sups klasių žiedas. Žiedo viduje sporto ir renginių salės sudaro pastato „širdį“ – centrinę aikštę. Aikštėje aplink amfiteatrą bus daugiafunkcinė erdvė, kurioje mokyklos bendruomenė galės susitikti, bendrauti, valgyti ir dirbti.
„Norime pasidžiaugti Savivaldybės požiūriu, kuris iš esmės keičia ugdymo aplinkos ateities perspektyvas. Tokio formato konkursas, kuomet projektas renkamas vertinant architektūrinę kokybę, į procesą betarpiškai įtraukiant bendruomenę ir atvirai kreipiantis į architektų cechą, turi ateities ugdymo poreikius atitinkančius sprendinius. Svarbu pažymėti ir sėkmingą bendruomenės įsitraukimą tiek į būsimos gimnazijos programos sudarymą, tiek į darbų vertinimą. Tikėsimės, tai taps nuolatine praktika ir Vilnius išnaudos šią patirtį ateities planams“, – pasakojo Architektas, konkurso kuratorius, LAS tarybos narys Rokas Kilčiauskas.
Pirmasis mokyklos aukštas bus atviras visuomenei ir bendruomenei – jame veiks ir technologijų laboratorijos, ir daugiafunkcinė renginių erdvė, sporto klubas ir biblioteka. Visos šios erdvės turės įėjimus iš gatvės pusės, tad galės veikti ir po mokyklos darbo valandų, čia bus galima laisvai lankytis. Toks mokyklos įvaizdis pasirinktas neatsitiktinai – siekiama, kad mokykla įsilietų į jau esantį natūraliai susikūrusį Pilaitės bendruomenės centrą.
„Naujos valstybinės mokyklos Pilaitėje labai laukiame ir tikimės, kad patenkins ne tik moksleivių, mokytojų poreikius, bet sukurs naują erdvę ir bendruomenei. Džiaugiamės, kad bendruomenės atstovai buvo įtraukti į šį procesą, kad nuomonė buvo išklausoma. Labai norėtume ir toliau matyti tokį bendradarbiavimą bei skaidrumą šiame projekte“, – kalbėjo Pilaitės bendruomenės atstovas Laurynas Vaitkevičius.
Naujosios mokyklos dinamišką erdvę bus galima kirsti judant vidiniu žiedu į klases, įeinant iš gatvės ir išeinant į vidinį poilsio ir sporto kiemą. Judant pasato vidiniu žiedu, erdvės kis ir kvies dairytis – vaizdai atsivers į centrinę erdvę, sporto salę, renginių salę ir vidinius apželdintus kiemelius viršutiniuose mokyklos aukštuose. Pilaitės mokykloje bus kuriama atvira, kokybiška ir funkcionali erdvė, skatinanti ugdytis, formuotis ir atsiskleisti jaunoms asmenybėms.
Klasės ir salės į koridorių atveriamos įrengiant vitrinas bei stiklines duris, taip vietoje tradicinio koridoriaus mokyklos įvaizdžio, kuriamas gatvės jausmas, kai eidamas gali jausti, kas vyksta aplinkinėse patalpose, o pristatymų ar renginių metu plačiai atvėrus klasės duris erdvė išsitęsia ir į koridorių. Erdvių permatomumas kiekvienam mokiniui užtikrina saugią ir mielą aplinką, nes net ir centrinėje erdvėje likęs vienas, mokinys jausis jaukiai, akies krašteliu galėdamas stebėti veiksmą sporto salėje. Tokiu sprendimu kuriama „klasės be sienų“ koncepcija, bendradarbiavimą ir ugdymąsi skatinančias erdves.
Pasak architektų, pastatu siekiama ieškoti subtilios dermės ir paprastumo. Balto tinko fone išryškėja medinių langų su mediniais angokraščiais detalės, atsikartojančios pastato viduje ir terasose. Medžio motyvai tampa atsvara pilkam betonui. Dideli varstomi langai, leidžia apžvelgti aplinką, saulėtą pavasario dieną atsidaryti langą, išeiti į terasą ir tęsti pamoką lauke. Nuo turėklų svyrantys vijokliai, mediniai laiptai ir sėdimos palangės kuria jaukių ir šiltų namų įspūdį.
Iš viso architektūrinės idėjos konkursas Pilaitės mokyklai sulaukė 18 darbų. Iš jų komisija atrinko tris stipriausius. Antrąją vietą konkurse pelnė projektas „Geltonas“ (autoriai UAB „Kančo studija“), trečiąją – UAB FORMA projektas „Miestelis gimnazisto krepšely“. Jiems atiteko 10 ir 8 tūkst. eurų prizai.
Laimėtojus atrinko ekspertų komisija, kuriai pirmininkavo vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. Komisiją sudarė Vilniaus m. mero patarėjas švietimo ir ugdymo klausimais Albertas Lakštauskas, Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė, UAB „Paleko architektų studija“ architektas Rolandas Palekas, UAB „Processoffice“ architektas Vytautas Biekša, VGTU architektūros fakulteto dekanas, architektas Liutauras Nekrošius, bei UAB „Arches“ architektas Edgaras Neniškis.
Konkursui pateikti darbai buvo vertinami pagal pagrindines tris architektūrinių kriterijų grupes. Urbanistinis integralumas, originali ir vientisa architektūrinė idėja ir gimnazijos pastato funkcionalumas, inovatyvumas ir atitiktis darnaus vystymosi principui. Taip pat sprendimui įtakos turėjo numatoma dalyvių projekto parengimo kaina.
Su visais konkursui pateiktais darbais galima susipažinti konkurso tinklapyje http://www.architektusajunga.lt/konkursas/tolminkiemio-gimnazija/2019/06/darbai/
Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt
Pranešimą paskelbė: Dovilė Ibianskaitė, Vilniaus miesto savivaldybė
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]