Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ plečia savo tinklus ir tūkstančiams gyventojų suteiks galimybę jungtis prie naujų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Skaičiuojama, kad 2019 metais, įgyvendinus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto tinklų plėtrą, iš viso bus nutiesta apie 25 km naujų vandentiekio tinklų ir beveik 31 km nuotekų tinklų.
Patogumai, kurių iki šiol neturėjo, taps prieinami beveik 4 tūkstančiams gyventojų skirtingose Vilniaus miesto dalyse ir jo apylinkėse: Šnipiškėse, Salininkuose, Naujininkuose, Kairėnuose, Rasose, Giedrakalnyje, Naujoje Vilnioje bei sodų bendrijose „Dailė“ ir „Aušra“. Iš viso beveik 3,5 tūkstančio gyventojų bus sudaryta galimybė naudotis centralizuotu vandentiekiu ir dar šimtu daugiau – prisijungti prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų.
Tūkstančiams palengvės buitis
Naujai prieinamos kasdienio būtinumo paslaugos gyventojams suteiks galimybę turėti geros kokybės geriamąjį vandenį ir daugiau nebesirūpinti savo išleidžiamų nuotekų tvarkymu. Iki šiol to neturėję gyventojai buvo priversti naudotis alternatyviais sprendimais, kaip pasirūpinti vandeniu ir nuotekų šalinimu, tačiau šie dažnai atsiliepia gyvenimo kokybei: sveikatai, aplinkai, reikia papildomo laiko ir finansinių resursų.
„Centralizuotų tinklų privalumai akivaizdūs: nauju vamzdynu atiteka švarus ir sveikas vanduo, vartojimui paruoštas šiuolaikiškuose vandens gerinimo įrenginiuose, o jo kokybė nuolat kontroliuojama. Modernios technologijos taip pat padeda išsivaduoti nuo nemalonių nuotekų kvapų ir iš esmės pagerina sanitarines bei gamtines sąlygas“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Prisijungimas prie centralizuotų vandentiekio tinklų garantuoja ne tik kokybiškas paslaugas, bet ir nesukelia jokių papildomų rūpesčių. O patys vandeniu apsirūpinantys gyventojai turi nuolat sekti vandens kokybę ir ją kontroliuoti.
Naudojantys vandenį iš šachtinių šulinių, kurie prisipildo gruntiniu vandeniu iš negilaus, taršai pralaidaus paviršinio žemės sluoksnio, netgi rizikuoja savo sveikata, o kontroliuoti tokio vandens kokybę yra sudėtinga. Kiek saugiau gali jaustis nuosavų gręžinių šeimininkai, vandenį imantys iš gilesnių vandeningų sluoksnių, tačiau norėdami gauti kiek įmanoma švaresnį vandenį jie taip pat susiduria su nemenkais iššūkiais gerindami jį ir prižiūrėdami nuosavus įrenginius, ką paprastai atlieka vandens tiekimo bendrovės.
Net ir pasirūpinus vandeniu iš nuosavo telkinio bei nuolatine jo priežiūra, gyventojams lieka dar vienas klausimas: kur dėti nuotekas? Neprisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų turi tik vieną išeitį: nuotekas rinkti patiems ir už papildomus mokesčius kaskart organizuoti jų išvežimą.
Pasak M. Švaikausko, prisijungimas prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų yra gera investicija ne tik į patogų dabarties gyvenimą, bet kartu kelia ir gyventojų turto vertę, nes patogiai prieinamos ir naudojamos miesto komunikacijos neabejotinai yra privalumas. Todėl „Vilniaus vandenys“ deda daug pastangų, kad gyventojai patys pajustų šiuos privalumus ir kuo palankesnėmis sąlygomis galėtų prisijungti prie centralizuotų tinklų.
Salininkų ir sodų bendrijos „Dailė“ gyventojai jau gali jungtis
Pasinaudojus ES struktūrinių fondų parama, Salininkuose užbaigtas jau antras centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros etapas. Per jį šiame Vilniaus rajone vandentiekio ir nuotekų tinklas išplėstas iki Apso, Dusinėnų, Katros bei Trobų gatvių ir apie 160 gyventojų suteikta galimybė naudotis patogumais. Panašiai tiek pat gyventojų apjungiantys namų ūkiai prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų jau gali prisijungti ir Antakalnyje esančioje sodų bendrijoje „Dailė“.
„Stengiamės, kad naujų vartotojų prijungimo prie tinklų procesas būtų kuo paprastesnis ir efektyvesnis. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prisijungti prie tinklų, paklotų už Europos Sąjungos lėšas, daugumą darbų, reikalingų prijungiant gyvenamąjį namą prie tinklų, atliekame nemokamai“, – sako M. Švaikauskas.
Klientams, pasirašiusiems sutartis, „Vilniaus vandenys“ įsipareigoja parengti namo vandens įvado ir nuotekų išvado projektą arba supaprastintą prisijungimo schemą, suderinti juos su Vilniaus miesto ar rajono savivaldybėmis, prijungti klientų įrengtus vandens įvadus prie Vilniaus miesto tinklų, atlikti vandens įvado plovimą ir dezinfekciją, vandentiekio vamzdyno hidraulinį bandymą, atlikti vandens kokybės mikrobiologinį tyrimą, taip pat padaryti ir pateikti tinklų geodezinę išpildomąją nuotrauką.
Visa informacija apie prisijungimo eigą pateikta bendrovės internetinėje svetainėje www.vv.lt, skiltyje NAMAMS / ES FINANSUOJAMI PROJEKTAI. Čia taip pat galima pasitikrinti, ar iki konkrečios gyvenamosios vietos yra pakloti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai, kur eina artimiausios jų atšakos.
Pranešimą paskelbė: Mindaugas Linkaitis, UAB „Vilniaus vandenys“
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]