Įdėti skelbimą

Šimtai vilniečių šeimų galės prisijungti prie naujų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų

Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ plečia savo tinklus ir tūkstančiams gyventojų suteiks galimybę jungtis prie naujų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Skaičiuojama, kad 2019 metais, įgyvendinus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto tinklų plėtrą, iš viso bus nutiesta apie 25 km naujų vandentiekio tinklų ir beveik 31 km nuotekų tinklų.

Patogumai, kurių iki šiol neturėjo, taps prieinami beveik 4 tūkstančiams gyventojų skirtingose Vilniaus miesto dalyse ir jo apylinkėse: Šnipiškėse, Salininkuose, Naujininkuose, Kairėnuose, Rasose, Giedrakalnyje, Naujoje Vilnioje bei sodų bendrijose „Dailė“ ir „Aušra“. Iš viso beveik 3,5 tūkstančio gyventojų bus sudaryta galimybė naudotis centralizuotu vandentiekiu ir dar šimtu daugiau – prisijungti prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų.

Tūkstančiams palengvės buitis

Naujai prieinamos kasdienio būtinumo paslaugos gyventojams suteiks galimybę turėti geros kokybės geriamąjį vandenį ir daugiau nebesirūpinti savo išleidžiamų nuotekų tvarkymu. Iki šiol to neturėję gyventojai buvo priversti naudotis alternatyviais sprendimais, kaip pasirūpinti vandeniu ir nuotekų šalinimu, tačiau šie dažnai atsiliepia gyvenimo kokybei: sveikatai, aplinkai, reikia papildomo laiko ir finansinių resursų.

„Centralizuotų tinklų privalumai akivaizdūs: nauju vamzdynu atiteka švarus ir sveikas vanduo, vartojimui paruoštas šiuolaikiškuose vandens gerinimo įrenginiuose, o jo kokybė nuolat kontroliuojama. Modernios technologijos taip pat padeda išsivaduoti nuo nemalonių nuotekų kvapų ir iš esmės pagerina sanitarines bei gamtines sąlygas“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Prisijungimas prie centralizuotų vandentiekio tinklų garantuoja ne tik kokybiškas paslaugas, bet ir nesukelia jokių papildomų rūpesčių. O patys vandeniu apsirūpinantys gyventojai turi nuolat sekti vandens kokybę ir ją kontroliuoti.

Naudojantys vandenį iš šachtinių šulinių, kurie prisipildo gruntiniu vandeniu iš negilaus, taršai pralaidaus paviršinio žemės sluoksnio, netgi rizikuoja savo sveikata, o kontroliuoti tokio vandens kokybę yra sudėtinga. Kiek saugiau gali jaustis nuosavų gręžinių šeimininkai, vandenį imantys iš gilesnių vandeningų sluoksnių, tačiau norėdami gauti kiek įmanoma švaresnį vandenį jie taip pat susiduria su nemenkais iššūkiais gerindami jį ir prižiūrėdami nuosavus įrenginius, ką paprastai atlieka vandens tiekimo bendrovės.

Net ir pasirūpinus vandeniu iš nuosavo telkinio bei nuolatine jo priežiūra, gyventojams lieka dar vienas klausimas: kur dėti nuotekas? Neprisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų turi tik vieną išeitį: nuotekas rinkti patiems ir už papildomus mokesčius kaskart organizuoti jų išvežimą.

Pasak M. Švaikausko, prisijungimas prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų yra gera investicija ne tik į patogų dabarties gyvenimą, bet kartu kelia ir gyventojų turto vertę, nes patogiai prieinamos ir naudojamos miesto komunikacijos neabejotinai yra privalumas. Todėl „Vilniaus vandenys“ deda daug pastangų, kad gyventojai patys pajustų šiuos privalumus ir kuo palankesnėmis sąlygomis galėtų prisijungti prie centralizuotų tinklų.

Salininkų ir sodų bendrijos „Dailė“ gyventojai jau gali jungtis

Pasinaudojus ES struktūrinių fondų parama, Salininkuose užbaigtas jau antras centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros etapas. Per jį šiame Vilniaus rajone vandentiekio ir nuotekų tinklas išplėstas iki Apso, Dusinėnų, Katros bei Trobų gatvių ir apie 160 gyventojų suteikta galimybė naudotis patogumais. Panašiai tiek pat gyventojų apjungiantys namų ūkiai prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų jau gali prisijungti ir Antakalnyje esančioje sodų bendrijoje „Dailė“.

„Stengiamės, kad naujų vartotojų prijungimo prie tinklų procesas būtų kuo paprastesnis ir efektyvesnis. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prisijungti prie tinklų, paklotų už Europos Sąjungos lėšas, daugumą darbų, reikalingų prijungiant gyvenamąjį namą prie tinklų, atliekame nemokamai“, – sako M. Švaikauskas.

Klientams, pasirašiusiems sutartis, „Vilniaus vandenys“ įsipareigoja parengti namo vandens įvado ir nuotekų išvado projektą arba supaprastintą prisijungimo schemą, suderinti juos su Vilniaus miesto ar rajono savivaldybėmis, prijungti klientų įrengtus vandens įvadus prie Vilniaus miesto tinklų, atlikti vandens įvado plovimą ir dezinfekciją, vandentiekio vamzdyno hidraulinį bandymą, atlikti vandens kokybės mikrobiologinį tyrimą, taip pat padaryti ir pateikti tinklų geodezinę išpildomąją nuotrauką.

Visa informacija apie prisijungimo eigą pateikta bendrovės internetinėje svetainėje www.vv.lt, skiltyje NAMAMS / ES FINANSUOJAMI PROJEKTAI. Čia taip pat galima pasitikrinti, ar iki konkrečios gyvenamosios vietos yra pakloti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai, kur eina artimiausios jų atšakos.

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Linkaitis, UAB „Vilniaus vandenys“

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]


Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]


Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]