Įdėti skelbimą

Lietuvos miestai išgyvena karščio salų sindromą: kaip jo išvengti?

Vasaromis vis labiau įsivyraujant alinantiems karščiams, specialistai atkreipia dėmesį į prastai izoliuotus miestuose esančių pastatų stogus ir sienas, kurios dėl savo pralaidumo nesugeba apsaugoti vidaus patalpų nuo perkaitimo.

Karštį sunkiau tverti miestuose, kurie patiria vadinamąjį „šilumos salos“, arba angl. urban heat island sindromą. Tai reiškia, kad dėl urbanizuotos aplinkos miestuose yra karščiau nei žalesnėse, atokesnėse ir ne taip tankiai apgyvendintose vietovėse.

„Miestuose daug asfalto, betono, kurie gerai sugeria šilumą, o vėliau ją išspinduliuoja į aplinką. Natūrali žemė, augalai karščio taip nekoncentruoja. Be to, jeigu pastato langai nukreipti tiesiai į pietus ar vakarus ir šaltuoju metų laiku džiugina didesniu šviesos kiekiu, tai vasarą į juos karščiausiu paros metu tiesiogiai spigina saulė, o kuo langai didesni, tuo labiau ji juntama. Karščius ypač sunku tverti neapšiltintuose pastatuose ir neturinčiuose vėsinimo sistemų butuose“, – sako akmens vatos gamintojos „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Jo teigimu, kaip savaime suprantamos duotybės nereikėtų priimti nei vidaus šilumos atidavimo išorei žiemą, nei saulės ritmu smarkiai prikaistančių patalpų vasarą.

„Abu variantai yra blogi, nes aiškiai indikuoja problemą: sienos ir stogas yra taip prastai izoliuoti, kad oro sąlygoms smarkiai pakrypstant į pliusą ar į minusą, tai tuojau atsikartoja ir vidaus patalpose. Žiemą patiriame daugiau išlaidų, nes stengiamės patalpas prišildyti, o vasarą visais įmanomais būdais atsivėsinti. Todėl planuojant renovaciją reikėtų pagalvoti apie gerą izoliaciją ir imti pavyzdį iš Skandinavijos šalių, kurios išorinių konstrukcijų izoliavimą vertina labai rimtai“, – tvirtina A. Buska.

„ROCKWOOL“ ekspertas siūlo atkreipti dėmesį į šešis pagrindinius dalykus, kurie padėtų spręsti karščio problemą.

  • Langai. Greičiausias ir paprasčiausias būdas, ypatingai tinkantis tiesioginiams saulės spinduliams sulaikyti – speciali stiklo plėvelė. Ji šiek tiek užtamsina stiklą bei leidžia išlaikyti vėsesnę vidaus temperatūrą.
  • Stogas ir sienos. Namo stogui tenka didžiausias saulės spindulių kiekis, todėl jo pralaidumo mažinimas yra labai svarbus. Čia šiek tiek gelbsti molinės ar betoninės čerpės, kurios įkaista mažiau, o stogo konstrukcijoje po danga įrengus šilumą atspindintį sluoksnį, galima smarkiai sumažinti šilumos perdavimą į patalpas. Taip pat mažiau įkaista šviesi išorinių sienų apdailos spalva.
  • Patalpų vėdinimas. Karštomis dienomis geriausias sprendimas yra vėdinti būstą naktį arba anksti ryte, kai temperatūra yra nukritusi, o langus uždaryti iki orui pradedant kaisti. Jeigu lauke temperatūra yra aukšta, langų atidarymas ir cirkuliuojančios karšto oro srovės naudos neduos.
  • Šviesios spalvos. Tamsūs pluoštai sulaiko daugiau šilumos nei šviesūs, todėl interjere turėtų būti kuo daugiau šviesių spalvų: baldų dangalai, kilimai, net užuolaidos ar roletai.
  • Augalai. Kuo išorėje daugiau augmenijos ir mažiau asfalto, tuo vėsiau tiek dienos, tiek nakties metu. Namus puikiai gelbsti vijokliai, šešėlį metantys medžiai.
  • Apsauginiai priedai. Geriau nei užuolaidos, nuo saulės spindulių apsaugo mediniai ar bambukiniai roletai, žaliuzės, jei yra galimybė galima iš lauko pusės įrengti langines, stogelius virš langų.

Pranešimą paskelbė: Marius Deksnys, UAB „Idea Prima”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]


Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje.  Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]


Vilniaus rajone KRS statys naują Nemėžio gimnazijos korpusą: bus įkurta daugiau nei 200 papildomų ugdymo vietų

Vilniaus rajone KRS statys naują Nemėžio gimnazijos korpusą: bus įkurta daugiau nei 200 papildomų ugdymo vietų

Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]