Būsto remontas gali tapti kone gyvenimo darbu ir užsitęsti ilgiau nei planuota, tačiau į remontą pažvelgus lyg į darbinio projekto valdymą – viskas tampa paprasčiau. Susidėliojus tikslius planus remonto darbus galima įvykdyti kur kas sklandžiau – planai padeda numatyti rizikas ir užkerta kelią neplanuotoms išlaidoms.

Planuojant remonto darbus vertėtų į juos pažvelgti kaip į projektą, turintį konkrečius etapus, laikotarpius, kokybės standartus. Tokiu atveju reikėtų nusistatyti ir valdyti laiką, biudžetą, pasirūpinti žmogiškaisiais ištekliais – meistrais, darbininkais, patikrinti atliktų darbų kokybę. Galiausiai, kiek įmanoma detaliau nusimatyti galimas rizikas ir žinoti, kaip jų išvengti.

Rizika – neplanuotų išlaidų šaltinis

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovo Mindaugo Balinsko teigimu, atliekant remonto darbus išskiriamos kelios dažnos rizikos, o nelaimei įvykus žala vidutiniškai siekia apie 1700 eurų, tačiau konkreti suma gali varijuoti priklausomai nuo nelaimės masto.

„Pirmoji ir didžiausia rizika vykdant remonto darbus – būsto apliejimas, sukeltas vandentiekio bei nuotekų tinklų pažeidimų arba kai gręžiant sienas ar grindis prakiurdomi vamzdžiai. Svarbu įvertinti, kad išsiliejęs vanduo gali apgadinti ne tik remontuojamą, bet ir kaimynų būstą. Vidutinė patiriama žala užliejus būstą siekia apie 400 eurų, tačiau suma gali kisti priklausomai nuo to, kaip greitai darbininkai sureaguoja ir sutvarko pažeidimą“, – apie didžiausią riziką įspėja M. Balinskas.

Antroji rizika – per remontą pažeistos namo konstrukcijos. Pasak eksperto, dažniausiai nuostoliai būstui padaromi griaunant pertvaras, gręžiant skyles sienose, grindyse ir lubose, taip pat ne mažiau pavojinga keisti sugadintą stogą po gamtos reiškinių: vėtros, liūties. Daugiausiai galimybių kilti nelaimei yra tuomet, kai nepatyrinėjus namo projektinių planų per klaidą ar neatidumą griaunamos atraminės sienos arba keičiamas stogas, kai konstrukcijos nėra stabilios.

Remontuojant būstą galima susidurti ir su gaisru. Pažeidus elektros instaliacijas arba pjaustant įvairias konstrukcijas medžiagos įkaista, tuomet atsiranda didelis gaisro pavojus.

Atsirinkti meistrus ir valdyti laiką

„Nuo dalies nuostolių gali apsaugoti gyventojų turto draudimas – vykdant būsto statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbus galima apsidrausti nuo gaisro, dūmų, suodžių, žaibo, sprogimo. Tiesa, norint turėti visokeriopos apsaugos „paketą“, į remonto darbus patariama žiūrėti labai atsakingai. Darbų kokybe ir saugumu rūpintis turėtų ir būsto savininkai bei darbus atliekantys darbininkai, įmonės“, – sako M. Balinskas.

Kai būstą remontuoja įmonė, darbams ji turi suteikti garantinį laikotarpį, todėl patariama remonto darbus atliekantiems meistrams lėšų netaupyti. Už mažesnį atlygį samdomas darbuotojas gali turėti menkesnę patirtį, apsiimti pernelyg daug darbų arba gudrauti taupant reikalingas priemones. Remonto kokybei pakenkti gali ir skubėjimas taupant pinigus – kai į vieną būstą vienu metu susispiečia apdailos meistrai, elektrikai, plytelių klojėjai – jie vienas kitam trukdo, tad verčiau skirtingus darbus paskirstyti ilgesniam laikotarpiui.

„Prieš pradedant remonto darbus patariama pasiruošti aiškų ir detalų darbų planą, kurio reikia laikytis. Toks sąrašas padeda išvengti papildomų ir neplanuotų išlaidų. Taip pat planuojant remonto darbus būsto savininkams reikėtų atidžiai išstudijuoti namo projektą, pagrindinių konstrukcijų būklę, šitaip apsisaugant nuo didelės dalies rizikų“, – pataria M. Balinskas.

Pranešimą paskelbė: Laura Gabrilavičiūtė, Nova media