Daugiau nei pusė šiuo metu Vilniuje vystomų NT projektų yra centrinėje miesto dalyje arba greta jos. Ekspertų teigimu, tokia statybų geografija ir pasikeitę pirkėjų poreikiai rodo nuolat augančią būsto miesto centre paklausą.

Tapo vakarietišku miestu

Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus, poreikis būstui centrinėje miesto dalyje ėmė sparčiai augti iškart po krizės, 2010-aisiais.

„Tuomet rinkos dalyviams tapo akivaizdu, kad pasiūlos šioje miesto dalyje itin trūksta, nėra jokių naujų projektų. Keitėsi naujakurių požiūris, suvokimas. Šiek tiek vėluodamas į Vilnių atėjo vakarietiškų didmiesčių gyvenimo modelis: žmonės nebenorėjo gaišti laiko važiuodami didelius atstumus iki darbo, mokyklos ar pasilinksminimo vietų, pirmenybę ėmė teikti vaikščiojimui pėsčiomis“, – teigia M. Statulevičius.

Specialistas pastebi, jog šis pokytis, tiesa, gerokai atsilikdamas, pamažu ateina ir į kitus didžiuosius Lietuvos miestus: Kauną, Klaipėdą.

Matantis ryškius naujakurių gyvenimo būdo pokyčius teigia ir NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Išaugusį gyventojų norą aktyviai įsitraukti į miesto gyvenimą, nuolat būti jo sūkuryje, pasak jo, rodo geruoju Užupio pavyzdžiu sekantys ir vis labiau populiarėjantys stoties, Naujamiesčio rajonai.

„Noras taupyti laiką, būti ten, kur vyksta veiksmas, yra ypač būdingas jauniems žmonėms, jaunoms šeimoms. Jų susidomėjimas NT pastaraisiais metais yra itin išaugęs“, – sako ekspertas.

Vienos didžiausių Lietuvoje NT plėtros bendrovės „MG Valda“ pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas teigia, kad pastaraisiais metais pirkėjų suvokimas, kas yra patogi vieta gyventi, pastebimai keičiasi.   

„Mūsų pirkėjų apklausos nuolat patvirtina seną tiesą – namų vietai naujakuriai dėmesio skiria daugiausiai. Tačiau svarbu suprasti, kad šiandien, kalbėdami apie gyvenamąją vietą, iš tiesų aptariame brangiausią žmogaus išteklių – laiką ir galimybę jį praleisti ne automobilių kamščiuose. Tiek neseniai baigtame „Užupio krantinių“ projekte, tiek būsimame Paupio rajone gyvensiantys naujakuriai akcentuoja tai, jog senamiestis, mokykla, laisvalaikio pramogos, kavinės, restoranai, kasdienės paslaugos: maisto prekių parduotuvė, grožio ir sveikatinimo paslaugos – viskas turi būti greta.

Pavyzdžiui, arti esantis vaikų darželis leidžia šeimai sutaupyti apie valandą per dieną. Parkai ir žaliosios erdvės prie namų užtikrina, kad, norint pailsėti ar pasportuoti gryname ore, nereikia gaišti laiko važiuojant į kitą miesto galą“, – argumentais dalinasi M. Umbrasas. – Visus išvardintus rinkos poreikius atliepia ir mūsų kompanijos strategija, kuri yra orientuota į būtent visaverčių gyvenviečių ir net rajonų kūrimą, o ne pavienių namų projektus.“

Anot pardavimų eksperto, senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje esantį būstą renkasi žmonės, kuriems svarbi ne tik patogi, bet ir unikali vieta, jie vertina senamiesčio autentišką aplinką ir architektūrą.

Išskiria keturias priežastis gyventi centre

Be vilniečių gyvenimo būdo pokyčių M. Statulevičius išskiria dar 4 būsto centrinėje miesto dalyje populiarumo priežastis.

„Pokyčiai ekonomikoje NT rinką veikia dvejopai. Iš vienos pusės, augantys atlyginimai bei perkamoji galia leidžia dairytis brangesnio būsto. Iš kitos pusės, brangstantis kuras paskatino vis daugiau žmonių skaičiuoti, ar kasdienės tolimos kelionės apsimoka, ar nebūtų taupiau gyventi miesto centre“, – kalba ekspertas.

Vagonis pastebi ir dar vieną NT rinkai svarbią augančios šalies ekonomikos tendenciją.

„Sparčiai auga NT pirkėjų skaičius. Dar prieš kelerius metus didelė dalis jaunų žmonių, šiandien besidairančių naujo būsto, tokios galimybės net nesvarstė. Taigi, rinka pildosi įvairiapusiškai: ne tik didėjančiu lėšų, bet ir naujų pirkėjų kiekiu“, – sako jis.

Reikšmingas aspektas, M. Statulevičiaus teigimu, yra ir pastaruosius 7-erius metus itin išaugusios investicijos į nuomą. Bankams teikiant paskolas itin žemomis palūkanomis, NT įsigijimas nuomai išaugo dešimtimis kartų.

„Natūralu, kad, siekdami kuo didesnės savo investicijų grąžos, pirkėjai renkasi likvidžiausią, paklausiausią būstą, esantį centre“, – pabrėžia jis.

Ketvirtoji priežastis, nuolat auginanti būsto centre poreikį, eksperto teigimu, yra sparčiai besiplečiantis verslo ir paslaugų centrų sektorius.

„Auga didelių įmonių skaičius centre, į jas dirbti atėję jauni specialistai iš įvairių Lietuvos regionų ieško būsto netoliese – centre ar aplink jį. Ši tendencija bus aktuali ir toliau“, – įsitikinęs M. Statulevičius.

Naujos statybos būstas – populiaresnis

Ekspertai sutaria, jog naujos statybos būstas sulaukia didesnio pirkėjų susidomėjimo, tačiau pastebi, kad auga ir senųjų Vilniaus centre esančių pastatų paklausa.

„Paprastai, išaugus rajono populiarumui, naujos ir senos statybos būsto paklausa auga daugmaž lygiagrečiai. Tai nesudėtinga paaiškinti: keičiantis gyvenimo ritmui ir poreikiams, vilniečiai veržiasi į centrą, o neturint galimybių įsigyti butą naujai pastatytame name, senesnės statybos būstas tampa antruoju pasirinkimu“, – teigia M. Statulevičius.Vagonis skirtingus pirkėjų pasirinkimus grindžia besiskiriančiais prioritetais.

„Visuomet bus žmonių, kurie ieško istorinės autentikos, jiems senovinė statyba – vertybė. Tačiau dauguma naujakurių vis dėlto pirmenybę teikia gyvenimo komfortui, todėl, jei tik finansinės išgalės leidžia, perka naujai pastatytus butus“, – sako specialistas.Umbrasas sako, jog naujos statybos būstas centrinėje miesto dalyje atspindi tam tikrą naujakurių gyvenimo būdą. Jį renkasi žmonės, gyvenamajai erdvei keliantys aukščiausios kokybės reikalavimus. Kartu tai – ir patikima ilgalaikė investicija į išskirtinai likvidų nekilnojamąjį turtą.

Pranešimą paskelbė: Agnė Belickaitė, Integrity PR