Į Lietuvą atvykstantys universalaus dizaino ekspertai: mums dar yra kur pasitempti

Universalus dizainas – tai terminas, kuris vis dažniau diskutuojamas, bet vis dar mažai pažįstamas mūsų visuomenėje. Daugeliui atrodo, kad tai tiesiog dizaino sprendimai žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Visgi ši sąvoka yra žymiai platesnė, universalaus dizaino sprendimai pasitarnauja ir sveikiems, ir ligotiems, ir mažiems, ir seniems, ir turintiems mažų vaikų, ir bevaikiams.

Apie tai kalbamės su architektais norvegu Sigmund Asmervik ir švede Lena Mellblad, kurie yra vieni iš lektorių, atvyksiančių į balandžio 26 dieną „Litexpo“ parodoje RESTA organizuojamą tarptautinę konferenciją „Universali statyba. Patogus gyvenimas žmonėms – naujos galimybės verslui“.

Kas tas universalus dizainas?

Šiuos lektorius į Vilnių pakvietė konferencijos sumanytoja ir  viena iš konferencijos organizatorių, portalo Statybunaujienos.lt vyriausioji redaktorė Genė Drungilienė.

 
„Daugiau kalbėti šia tema paskatino elementari logika. Pasitelkus universalaus dizaino principus, statiniai, aplinka ir infrastruktūra turėtų būti kuriami taip, kad taptų lankstūs ir tinkami visiems. Tai reiškia, kad įrengti pastatai ar sukurti produktai suteikia vienodą galimybę tuo pačiu daiktu naudotis kiekvienam, neišskiriant žmonių pagal jų galimybes, amžių, sudėjimą, gyvenimo būdą“, – teigia G. Drungilienė.

Tam, kad universalaus dizaino sąvoka būtų lengviau suvokiama, moteris siūlo atkreipti dėmesį į namus, kuriuose nėra liftų – senyvi žmonės tampa įkalinti. Taip pat ir jaunos šeimos, kurioms reikia kabarotis į namus su vaikų vežimėliais.

„Prieinamumas svarbus kiekvienam. Todėl viešosios miestų erdvės, viešieji pastatai, jau nekalbant apie gyvenamuosius namus, turi būti suprojektuoti, įrengti ir pastatyti patogiai. Man labai priimtina dar vieno iš pranešėjų – korporacijos YIT viceprezidento Pekka Helin – mintis apie tai, kad nekilnojamojo turto plėtotojai turi suvokti atskirų žmonių grupių poreikius ir projektuoti, statyti namus, kurie atitinka šiuos lūkesčius. „Išeikime į miestą“ – žmogui jo erdvėse turi būti gera. Manau, kad esama sąsajos tarp universalaus dizaino ir laimės indekso: Šiaurės šalyse gyvena laimingiausi pasaulio žmonės, o kaip tik iš Šiaurės šalių ir sklinda universalaus dizaino judėjimas, praktika“, – sako G. Drungilienė. 

Švedų patirtis – pavyzdys savivaldybėms

Šioje konferencijoje pranešimus skaitys ne tik Lietuvos specialistai, bet net 7 užsienio lektoriai iš 4 Šiaurės šalių: Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Danijos.

„Savivaldybių, ypač kurortinių ar siekiančių šio statuso, atstovams verta pasiklausyti prieinamumo ekspertės Lenos Mellblad ir psichologijos mokslų daktarės, neįgalumo konsultantės Herawati Nowak, atvykusių iš Buroso miesto Švedijoje.

2015 metais Europos Komisija Burosą, esantį pietvakarių Švedijoje išrinko geriausiai visiems žmonėms viešąją infrastruktūrą pritaikiusiu Europos miestu“, – dėmesį atkreipia viena iš tarptautinės konferencijos organizatorių G. Drungilienė.

„Man asmeniškai universalus dizainas reiškia tai, kad kiekvienas gali lygiomis teisėmis dalyvauti visuomenės veikloje ir tai nekeltų papildomų problemų. Nuo 2015 m. tai įtraukta į Kovos su diskriminacija aktą, todėl šiam klausimui automatiškai skiriama daugiau dėmesio. Iš savo patirties galiu pasakyti: visi mano, kad šį klausimą reikia spręsti tik tada, kai jis iškyla, tačiau jam, iš tiesų, iškilus gali būti nepasiruošę įvykdyti reikalavimų. Važinėju po Švediją ir skleidžiu informaciją savivaldybėse, taip pat dalinuosi geraisiais pavyzdžiais ir konsultuoju dėl teisės aktų. Tikimės, kad ateityje visos erdvės bus suprojektuotos taikant universaliojo dizaino principus. Ir tai bus savaime suvokiamas dalykas, o ne nauja sąvoka ar neįprasti sprendimai. Esu mačiusi tokių originalių įgyvendintų projektų, kaip rampos ir molai gamtoje, įrengti taip, kad kiekvienas turėtų galimybę prieiti arčiau prie vandens. Taigi išeitis visuomet yra“, –  teigia ekspertė Lena Mellblad.

Ji atskleidė ir savo darbo šioje srityje sėkmės receptą. „Sėkmės veiksniai Švedijoje visada buvo politinių ambicijų dalis, todėl ir buvo priimti šie įstatymai. Burose politiniu lygmeniu laikomasi netgi aukštesnių reikalavimų nei nurodyta teisės aktuose, įgyvendinama speciali prieinamumo programa. Kai nėra noro, niekas nevyksta, bet vien noro neužtenka – reikia veiksmo. Pavyzdžiui, Burose mes turime du visu etatu dirbančius darbuotojus, kurie užsiima šiuo klausimu. Kalbant apie fizinį prieinamumą, aš dalyvauju visame statybos procese ne tik kaip patarėjas (-a) – turiu mandatą su įgaliojimu priimti sprendimus, reikalingus sėkmingam darbui.

Pirmiausia reikia sutvarkyti paprastus dalykus, tai skatina didelius pokyčius ir suteikia įkvėpimo tęsti pradėtą darbą. Svarbiausias veiksnys yra politinė valia, be jos niekas nevyks. Tai nėra brangiau, jei viskas suplanuojama nuo pat pradžių. Visuose procesuose turi dalyvauti ekspertai. Galiausiai nepamirškite, kad tai ilgalaikis darbas, todėl teks apsišarvuoti kantrybe“, – pasidalijo švedė L. Mellblad.

Įvairialypė patirtis iš Norvegijos

Taip pat tarptautinės konferencijos organizatoriai siūlo atkreipti dėmesį į Norvegijos pranešėjus. Vienas iš jų – architektas, urbanistas, dėstytojas, mokslininkas, daugelio publikacijų ir knygų autorius, nacionalinių bei tarptautinių konferencijų ir kongresų vedėjas dr. Sigmund Asmervik, kuris patirtimi dalijasi visame pasaulyje.

„Lietuvoje skaitysiu pranešimą apie universalaus dizaino sąveiką su architektūra ir dizainu, pabandysiu praktiškai paaiškinti, kokių pridėtinių verčių šis principas gali suteikti ne tik paprastam vartotojui, bet ir verslui“, –  plačiau į šią sritį siūlo žvelgti S. Asmervik.

Norvegijoje tai yra prioritetinė sritis su aiškia strategija iki 2025 metų. O, kiek žinau, Lietuvoje dar tik tariamasi dėl Statybos techninio reglamento (STR), kuris apibrėžtų universalaus dizaino taikymą, sukūrimo“, – pastebi ekspertas iš Norvegijos.

 
Be to, universalaus dizaino aspektai gali pasitarnauti ir turizmo sektoriui. Juk turistui, atvykusiam pasisvečiuoti į Lietuvą, žymiau patogiau lagaminą užsikelti keltuvu arba užvežti nuožulniu paviršiumi, o ne tempti laiptais; prieinamiau pateikiama informacija viešajam transporte, t.y. didesnio šrifto užrašų naudojimas viešojoje erdvėje ar įgarsinti mechanizmai taip pat gali būti tikra pagalba tik ką atvykusiam žmogui.

Dėl to tarptautinėje konferencijoje bus kalbama ir apie prieinamumo žemėlapius, galinčius į šalį prikviesti daugiau turistų. Visiems draugiški objektai gali palengvinti kelionę žmogui, kuris visąlaik arba keliavimo laikotarpiu turi specialiųjų poreikių.

„Apie tai, kaip pagal universalaus dizaino principus gali būti sudarinėjami prieinamumo arba pasiekiamumo žemėlapiai ir kuo jie gali būti naudingi verslui, konferencijoje kalbės juos sudarinėjantys Norvegijos nekilnojamo turto kadastro ir registro (kartografijos) tarnybos darbuotojai Kathrin Bogelsack ir Svenas Michaelis. Žinoma, jūsų laukia ir kitos vertingos paskaitos, po kurių bus galimybė ir gyvai pasikalbėti su lektoriais“, –  į tarptautinę konferenciją „Universali statyba. Patogus gyvenimas žmonėms – naujos galimybės verslui“, kuri vyks jau šį ketvirtadienį, balandžio 26 dieną, Lietuvos parodų ir kongresų centro “Litexpo”, 25-osios statybų parodos RESTA metu, kviečia G. Drungilienė.

Pranešimą paskelbė : Andrius Petraitis, Lietuvos parodų centras LITEXPO