Akustinių tyrimų centras. Sandarumo matavimai arba kaip nepermokėti už būstą

Tiek sandarus, tiek nesandarus namas kainuoja vienodai. Norint įsigyti sandarų, taigi kokybišką namą, patalpas, ir įsitikinti, ar nepermokate, verta atlikti sandarumo matavimus, nes taip nustatomos konkrečios nesandarios pastato vietos, sužinoma apie poreikį sandarinti pastatą, įvertinama langų bei durų sumontavimo kokybė.

Sandarumo matavimai leidžia suvokti, kiek pastatas yra sandarus, kiek netenkame šilumos per sieną, langus, stogą, galbūt grindis, kitus įrengimus. Tačiau reiktų išskirti vėdinimą, nes energiškai efektyviems pastatams dažniausiai naudojami rekuperatoriai, kurie net ir vėdinant sugrąžina šilumą, taip sumažindami šilumos nuostolius, kurie neišvengiami šio proceso metu“, – sako UAB Akustinių tyrimų centro (ATC) Fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos vedėjas Andrius Oskominas, įvardindamas pastato vietas, per kurias galimi šilumos nuostoliai. 

Darbų sąmatoje – eilutė sandarumo priemonėms 

Problemų dėl sandarumo gali atsirasti beveik visuose statybos ar renovacijos etapuose – pradedant projektu, medžiagomis ir baigiant darbų kokybe. A. Oskominas primena neretai pamirštamą statytojo pradžiamokslį: galima naudoti aukščiausios kokybės medžiagas, bet jei darbai nebus prižiūrimi, jeigu statybininkai dirbs atmestinai, rezultatas bus blogas, o pastato savininkas, naudotojas kasdien patirs nuostolių. 

„Kaip to išvengti? Apie sandarumą reikia pradėti galvoti prieš imantis projektuoti, nes tai, kiek pastatas bus sandarus, lems kompleksas: ir projektiniai sprendiniai, ir medžiagos, ir statybininkai, ir nuolatinė darbų kontrolė, – sako ATC Fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos vedėjas A. Oskominas. – Tarkim, kažkas darė į namą įvadus, kažkas kabino elektros laidus, atliko kitus darbus, vienaip ar kitaip susijusius su namo fasadu, stogu. Nuo darbo kultūros ir specialisto atsakingumo priklauso, ar nebus palikta vietų, kurios sumažins namo sandarumą.“

Sąmatoje iš pat pradžių turėtų būti numatyta eilutė sandarumo priemonėms ir medžiagoms, nes paprastai apie sandarumą prisimenama tuomet, kai reikia gauti statybos užbaigimo aktą, kuriame turi būti nurodyta energinio naudingumo klasė. 

„Jeigu pastatas turi būti A energinio naudingumo klasės, bet apie tai prisimenama tik statybos užbaigimo etape, sunku pasiekti privalomą rezultatą, tam jau gali tekti skirti ne tik papildomai laiko, bet ir pinigų“, – sako A. Oskominas. 

Statyti sandariai Lietuva dar tik mokosi

Pirmiausia sandarumu turi būti suinteresuotas pats pastato savininkas ir dalyvauti statybos eigoje – nuo iki. Kaip rodo specialisto patirtis, tik besidomintys statybos eiga žmonės priverčia statybininkus pastatyti labai sandarų ir kokybišką pastatą. Nors nemažą įtakos pastato sandarumui turi konstruktoriai ir projektuotojai, tačiau paprastai kokybiškam projektavimui neskiriama pakankamai lėšų. Ypač tai pasakytina apie privačius namus, kuriems, A. Oskomino žodžiais, „iš viso padaromi tik keli brėžinukai“. 

Kaip rodo specialisto patirtis, sukaupta matuojant sandarumą, projektuoti sandarius namus mokosi ir patys projektuotojai, nes aukštos energinės klasės pastatai pas mus dar nėra plačiai paplitę – šiuo metu baiginėjami įgyvendinti projektai, kuriems buvo privaloma B energinio naudingumo klasė, kuriai deklaruoti sandarumo matavimai neprivalomi. Tokia būtinybė atsiranda tik įgyvendinus A ir aukštesnės energinės klasės pastatus. Taigi sandarumo testai yra gera praktika ir projektuotojams, ir statybininkams. 

Dažniausiai sandarumą mažina stogo konstrukcijos

Akustinių tyrimų centro specialistų atliekami sandarumo matavimai leidžia nustatyti problemiškiausias pastato vietas, dalis, kurios lemia pastato sandarumą arba jo pralaidumą.

„Vis gi vienas iš lemiančių faktorių yra konstrukciniai sprendiniai. Viena iš dažnesnių problemų yra stogo konstrukcijos. Kalbant apie privačius namus, dažniausiai naudojamos netinkamos medžiagos, netinkamai atliekami darbai, – vardina laboratorijos vedėjas A. Oskominas. – Todėl stogas ir jo konstrukcijos gali būti labai nesandarios ir lemti didelius šilumos nuostolius. Tokios bėdos būdingos tiek šlaitiniams stogams, tiek sutapdintiems, nors su pastaraisiais problemų būna mažiau.“

Kaip tik stogo konstrukcijos sandarumo testo rezultatus neretai pakoreguoja labai stipriai. Problemiškiausia vieta yra stogo ir sienos sujungimas, dažnai stogo plėvelės nepriklijuojamos arba netinkamai priklijuojamos prie sienų. 

Langai patys savaime nekelia sandarumo problemų – jos atsiranda langus montuojant, neretai dėl nekokybiško plėvelės klijavimo prie angokraščio. 

„Didesnių bėdų atsitinka ne su varstomais, o su stumdomais langais-durimis, kurios būna ir dviejų metrų pločio. Tokios konstrukcijos, paprastai montuojamos išėjimui į terasą, dažnai būna nesandarios. Bet, kaip ir minėjau, langai iš esmės sandarumo rezultatų nelemia – šiek tiek sureguliavus langus, tinkamai juos izoliavus, rezultatus galima pagerinti“, – sako A. Oskominas. Tačiau jeigu bus blogai įrengtas stogas, tai rezultatas gali būti du ar tris ir net keturis kartus blogesnis negu būtinas pasiekti. Specialistas sako, kad kartais sandarinimui nevengiama naudoti net ir plėvelės, kuri tinka tik šiltnamiui. 

Negalima pamiršti ir įvairių įvadų – vandentiekio, nuotekų, elektros ir kitų, – kurie turi būti užsandarinti. Taip pat kruopščiai turi būti užsandarintos stogo ir fasado vietos, kurias kerta dūmtraukiai ar kiti įrenginiai.

Lietuvoje dar neretai sandarus namas prilyginamas skardinei, kuri neleidžia namui kvėpuoti, o viduje veisiasi pelėsis. Tačiau, kaip pastebi specialistas, namas vėdintis turi ne per skyles, o per vėdinimo sistemą. Vėdinant šalinamas vandens perteklius ir tiekiamas deguonis. Pelėsiui veistis reikia drėgmės ir stovinčio oro, tad jei patalpos bus šiltos, vėdinamos, neturės šalčio tiltelių, nebus galimybių kondensuotis drėgmei, tai pelėsio niekada nebus.

„Nematau nė vieno sandaraus namo minuso, – sako laboratorijos vedėjas A. Oskominas. – Kuo pastatas sandaresnis, tuo geriau, nes jo gyventojas neturi nevaldomų nuostolių. Tai reiškia mažesnes išlaidas šildymui, mažesnes šilumos sąnaudas, komfortiškas gyvenimo sąlygas.“ 

7 dalykai, kuriuos reikia žinoti norintiems sandaraus namo

1. Noras. Svarbiausia – reikia turėti noro įsigyti sandarų namą. 
2. Projektavimas. Būtina konsultuotis su projektuotojais, kad pastatas būtų tinkamai suprojektuotas, pasirinkti teisingi sprendiniai. 
3. Geroji patirtis. Ieškoti informacijos pačiam, kad atsirastų bent jau nuovoka, ir naudotis gerąja praktika.
4. Kaina. Rinktis ne pigiausią projektuotoją, rangovą, o tą, kuris yra gerai užsirekomendavęs, turi analogiškos patirties, reikia prašyti jo atliktų darbų sąrašo, ieškoti informacijos, kiek jų suprojektuoti, pastatyti namai yra sandarūs. 
5. Priežiūra. Visą projektavimo ir statybos eigą galima stebėti pačiam, bet profesionaliai tai padarys techninės priežiūros specialistas, atstovaujantis savininkui. Tai turėtų būti svarbiausias žmogus, kuris užtikrina darbų kokybę, kontroliuoja, kad darbai būtų atliekami pagal projektą. 
6. Sandarumo testas. Sandarumą pasitikrinti reikia įrengus pastatą iki dalinės apdailos, kol dar matomos stogo konstrukcijos, nes tada, nustačius nekokybišką darbą, paprasčiau ir pigiau atlikti korekcijas.
7. Apsidraudimas. Perkant butą, namą, naudinga atlikti jo sandarumo matavimus, nes taip sužinosite, ar nepermokate, ar darbai atlikti kokybiškai. Kam mokėti didelius pinigus už nekokybišką darbą, jeigu už tą pačią kainą galima įsigyti kokybišką būstą.

Pranešimą paskelbė : Genė Drungilienė, VšĮ „Propagandos ministerija”