Būsto užliejimas – bene dažniausia nelaimė, kurios baiminasi savo namus kruopščiai prižiūrintys gyventojai. Dažniausiai ją nulemia netvarkingi senos statybos namų vamzdynai. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Lietuvos nepaliekantis liūčių sezonas į užliejimo priežasčių trejetą kilstelėjo ir prakiurusius stogus. Apie dažniausias būsto užliejimo priežastis ir gyventojų patiriamus nuostolius pasakoja Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas.
Pirma priežastis: trūkę vamzdžiai ar radiatoriai
Per dieną užregistruojame mažiausiai vieną vandens užlietą būstą. Jei įtrauktume avarinių tarnybų sukauptus duomenis, per metus tokių būstų visoje Lietuvoje suskaičiuotume bent kelias dešimtis tūkstančių. Pagrindinė tokios nelaimės priežastis – trūkę seni vandentiekio vamzdžiai, radiatoriai ar gyvatukai.
Vidutinė gyventojų patiriama žala vandeniui užliejus būstą siekia 400 eurų. Tačiau operatyviai nesureagavus į nelaimę, pavyzdžiui, kuomet būsto šeimininkai darbe ar išvykę į kelionę, nuostoliai gali būti kur kas didesni. Visai neseniai kliento dėl buto užliejimo patirta žala siekė 1,6 tūkst. eurų, o vandeniui užliejus nuosavą namą buvo sugadinta turto už 2,5 tūkst. eurų.
Antra priežastis: į pastatą prasiskverbęs liūties vanduo
Šiltuoju metų laiku, Lietuvą periodiškai aplankant audroms, į dažniausių būsto užliejimo priežasčių sąrašą teko įtraukti ir pro pastato konstrukcijas prasiskverbiantį vandenį. Po liūčių žalas registruojančių klientų skaičius, palyginti su įprastomis dienomis, ūgteli 2 – 3 kartus. Pro pastato konstrukcijas prasiskverbęs lietaus vanduo užlieja viršutinius aukštus arba rūsius.
Po birželio 20 dienos liūties mūsų klientai registravo 24 žalas, o po liepos 11 dienos – 16. Jie pastebi, kad stichijos šėlsmas gali atnešti netgi didesnes žalas, nei trūkęs vamzdis. Pastebėjus pastarąją problemą, reaguoti galima nedelsiant. Tuo metu pro pastato kiaurymes per liūtį liejantis vandeniui dažnai telieka laukti, kada ji liausis. Be to, šiltojo sezono liūčių metu rizika patirti didesnių nuostolių išauga ir dėl perkūnijos.
Trečia priežastis: sugedę buities prietaisai
Trečia potvynius namuose nulemianti priežastis – netvarkinga arba be priežiūros palikta vandenį naudojanti buitinė technika, tokia kaip skalbimo mašinos ar indaplovės. Dažniausiai vanduo išsilieti gali trūkus vandentiekio žarnelei arba išsimovus kanalizacijos žarnai. Tačiau būna ir tokių atvejų, kuomet uždarant skalbimo mašinos dureles jose įstringa drabužis – todėl prietaisas praranda sandarumą.
Gyventojams esant namuose ir laiku pastebėjus tekančią srovę, galima operatyviai imtis veiksmų – išjungti vandens tiekimą skalbyklei ar indaplovei ir sausinti jau išsiliejusį vandenį. Tuo atveju, kai veikianti technika ilgesniam laikui paliekama be priežiūros, žala gali išaugti ir priversti rūpintis būsto remontu.
Pranešimą paskelbė : Laura Gabrilavičiūtė, Nova media
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]