Elektromobilių rinkos augimas ne tik keičia mūsų aplinką, bet ir papildo kasdienę gyvenimo rutiną įkrovimo ritualais. Pagal „Delta-EE“, 21 proc. žmonių elektromobilius įkrauna darbe, 10 proc. – viešose vietose (prekybos centruose, miesto centre ir kitur), 8 – proc. tarpmiestiniuose keliuose ir net 61 proc. – namuose. Dalis jų naudoja buitinį lizdą. Nors techniškai įmanoma, tačiau tai nėra saugu, juolab – neefektyvu. Be to, kraunant stotelėje, įkrovimo laiką galima paspartinti iki 10 kartų, o naudojant išmanias stotelės funkcijas – užtikrinti žemesnę energijos kainą, efektyvų turimos galios išnaudojimą, gauti detalias suvartotos energijos krovimui ataskaitas bei kitų yra privalumų. Vis dėlto, prieš įsirengiant įkrovimo stotelę namuose, siūloma susipažinti su penkiais svarbiausiais dalykais, kuriuos būtina žinoti.
Randasi vis daugiau viešų įkrovimo vietų, tačiau, pasak elektromobilių stotelių gamintojų, kartu kyla žmonių susidomėjimas galimybėmis įsirengti stotelę namuose. Elektromobilių vairuotojus vilioja apskaičiuojami bei gamintojų vardijami pranašumai: pigiau, patogiau, „sveikiau“ baterijai, dar viena minima papildoma nauda – kelia nekilnojamo turto vertę.
O pastaruoju metu žmonių dėmesio sulaukia ir įkrovimo infrastruktūros plėtrą skatinančios priemonės – galimybė gauti kompensaciją iš valstybės už namuose įsirengtą įkrovimo stotelę. Fiziniams asmenims, norintiems ją pasistatyti savo būstuose, soduose, daugiabučių namų kiemuose, aikštelėse ar garažuose, paramos lėšomis finansuojama iki 40-60 proc. išlaidų. Net 80 proc. išlaidų gali susigrąžinti daugiabučių bendrijos, įrengusios stoteles daugiabučiuose esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse. Paramos sulaukę juridiniai asmenys galės susigrąžinti 30 proc. investicijų. Lietuvoje elektromobilių įkrovimo stoteles kurianti ir gaminanti įmonė „Elinta Charge“ pateikia atsakymus, į svarbiausius klausimus, kurie gali neduoti ramybės, svarstantiems įsirengti įkrovimo stotelę namuose.
1.Kaip išsirinkti elektromobilio įkrovimo stotelę?
Pirmiausia reikėtų pasirinkti: įkrovimo lizdai ar integruotas kabelis. Jei planuojate krauti tik savo elektromobilį, tuomet pasirinkę stotelę su integruotu kabeliu sutaupysite laiko, o įkrovimas bus patogus. Instaliuojant stotelę viešoje vietoje, universalesnė stotelė bus su įkrovimo lizdais. Išmanios elektromobilių įkrovimo stotelės leidžia gauti papildomas pajamas, efektyviai naudoti energiją bei sulaukti techninės pagalbos nuotoliniu būdu. Jei turite saulės elektrinę, galite jos sugeneruotą energiją naudoti elektromobilio įkrovimui. Dar svarbu, vietinis gamintojo techninis aptarnavimas ir palaikymas. Patikrinkite, ar jūsų lokacijoje yra oficialus gamintojo atstovas, o geriausia ir pats gamintojas ir kokia kalba vykdomas techninis aptarnavimas. Iškilus nesklandumams, juos pavyks išspręsti operatyviau gimtąja kalba ir su partneriu, kuris yra šalia jūsų.
2.Kokius pasiruošimo darbus verta atlikti prieš instaliuojant įkrovimo stotelę?
Visų pirma, pasirinkite vietą stotelei, kuri gali būti pastatoma ant žemės, montuojama ant sienos arba ant specialaus stovo. Vietą pasirinkti geriausia atsižvelgiant į tai, ar užteks kabelio ilgio elektromobiliui prijungti. Dažniausiai pasitaikantis kabelio ilgis yra 4-5 metrai, o įkrovimo lizdas elektromobilyje gali būti tiek automobilio priekyje, tiek abiejuose šonuose, tad svarbu atsižvelgti, ar bus patogu prijungti įkrovimui. Atveskite galios gabelį į parkavimo vietą ir patikrinkite, ar reikia didinti galios įvadą ir galiausiai atveskite interneto kabelį LAN.
3.Kokio galingumo stotelę rinktis?
Stotelės galingumą reikėtų rinktis atsižvelgiant į tris pagrindinius aspektus. Pirmiausia į automobilio vidinio kroviklio fazių skaičių ir galią (vienfazis 16A = 3.6kW, vienfazis 32A = 7.4kW, trifazis 16A = 11kW, trifazis 32A = 22kW). Visų antra, į turimo elektros įvado galią ir fazių skaičių. Jeigu turite tik vienos fazės įvadą, logiška, kad net jeigu pasirinksite trifazę stotelę, galėsite panaudoti tik vieną jos fazę. Visų trečia, turite atsižvelgti į stotelės galią – svarbiausia užtikrinti, kad stotelės vienos atskiros fazės galia netaptų apribojimu tuo atveju, kai automobilis turi galimybę priimti aukštesnės galios krovimą; taip pat, kad įvadas yra pakankamas, o pasirinktos stotelės atskiros fazės galia yra mažesnė nei automobilio vidinio kroviklio ar įvado. Pavyzdžiui, jeigu turite automobilį, kurį galima krauti 7.4kW galia, vadinasi, jis kraunamas viena faze, 32A. Tad 11kW trijų fazių stotelė tokio automobilio krovimą ribotų iki 3.6kW galios, nes 11kW lygu trims fazėms po 16A, t.y. po 3.6kW kiekvienai fazei.
4.Ką daryti jei įvado galia – ribota? Ar visais atvejais būtina didinti įvado galią?
Tikrai nėra būtina, nors įvado galia ir yra ribota. Išmanių elektromobilių įkrovimo stotelių svarbiausia funkcija yra efektyvus turimos elektros galios panaudojimas. Dinaminis galios valdymas (DLM, angl. Dynamic Load Management) tai funkcionalumas, kurio dėka išmanus skaitiklis matuoja namų elektros energijos momentinį vartojimą ir galios likutį atiduoda įkrovimo stotelei elektromobiliui įkrauti. Šio funkcionalumo dėka nekils problemų dėl nuolatos išmušančių automatų galios skydinėje, sprendimas ypač patrauklus vartotojams, kurių namų įvadas nėra labai galingas. Dienos metu, kai naudojame įvairius prietaisus ir energijos likutis yra mažesnis, elektromobilio įkrovimas bus lėtesnis, tačiau naktį, kai naudojame mažiau energijos, į stotelę nukreipiamas energijos likutis bus didesnis, o elektromobilį įkrausime greičiau.
5.Kokius žingsnius reikia atlikti, norint gauti paramą įkrovimo stotelės įrengimui namuose?
Pirmiausia, prieš pateikiant paramos gavimo paraišką, jums reikia gauti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį jūsų nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektą. Taip pat žinoti kokio tipo stotelę planuojate įrengti – statomą ant žemės ar montuojamą ant sienos bei prieigų skaičių (įkrovimo lizdų skaičių). Turėkite galvoje, kad paramą galima gauti tik naujai nenaudotai technikai, stotelės galia gali būti 3,7-11 kW fiziniams asmenims ir 7–22 kW juridiniams asmenims. Gyventojams, norintiems įsirengti prieigą ant sienos individualiuose namuose arba soduose, bus išmokama 497,2 eurų dotacija, ant žemės – 683 eurų dotacija. Įsirengiant įkrovimo prieigą privačiose automobilių stovėjimo vietose daugiabučių namų kiemuose ir garažuose, už prieigą ant sienos bus išmokama 718,79 eurų, už prieigą ant žemės – 1024,59 eurų. Visą su parama susijusią informaciją galima rasti čia: www.paramastotelems.lt
Pranešimą paskelbė: Vykintė Budrytė, We are marketing, UAB
Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, […]
Balandžio 30 dieną Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje iškilmingai paminėta naujojo bendrabučio statybų vainiko iškėlimo šventė – „kazilinės“. Ši sena lietuvių tradicija simbolizuoja statybų įpusėjimą, kai ant pastato iškeliamas vainikas, pažymint, kad svarbiausi konstrukciniai darbai jau atlikti. Šventės metu KU bendruomenė, statytojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti ant stogo jau iškeltą simbolinį vainiką, žymintį […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]
Balandžio mėnesį Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduota 514 butų. O būstų sandėlis po pusmečio pertraukos vėl priartėjo prie 5 tūkst. ribos – šiuo metu jame yra 4980 butų. Nors iš II pensijų pakopos išsiimtos lėšos NT rinkos sostinėje dar stipriai nesujudino, padidėjęs susidomėjimas jau jaučiamas. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad nors […]
Vilniuje daugėja investuojančiųjų į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą gyventojų, atskleidžia NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų, o kas penktas jų (20 proc.) nurodo tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais. Tai – 4 proc. punktais didesnė būstą […]
Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus. LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) […]