Įdėti skelbimą

Siūloma aiškiai reglamentuoti kraštovaizdžio architektų veiklą

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Architektūros, Lietuvos architektų rūmų, Želdynų ir Sodininkų bendrijų įstatymų pakeitimų paketą, leisiantį kurti tvaresnę ir kokybiškesnę aplinką miestuose bei kitose urbanizuotose teritorijose, didinti jų atsparumą klimato kaitos iššūkiams.

Šiuo metu želdynų projektus gali rengti ir vadovauti jiems įvairūs specialistai – nuo biologų iki agronomų. Nors šių sričių žinios yra vertingos, jų studijų programos ne visada apima kompleksiškas kraštovaizdžio kūrimo, infrastruktūros, mažosios architektūros ar klimato adaptacijos žinias. Augant visuomenės ir savivaldos lūkesčiams dėl kokybiškos aplinkos ir augančio poreikio taikyti gamta grįstus sprendimus miestuose, tapo būtina aiškiai nustatyti kraštovaizdžio architektų darbo lauką ir kvalifikacinius reikalavimus.

Aplinkos ministerija parengtose pataisose siūlo kraštovaizdžio architektų veiklą aiškiai reglamentuoti, nustatant specifines veiklos sritis, kuriose jų kompetencija yra svarbi. Numatoma, jog šie specialistai privalomai įsitrauks į tas sritis, kuriose būtina užtikrinti kokybiškus ir ilgalaikius želdynų sprendinius – nuo viešųjų erdvių, skverų ir parkų iki kvartalinės renovacijos projektų ar pramoninių teritorijų konversijų. Planuojama, kad šių specialistų veiklą reguliuos Lietuvos architektų rūmai (LAR).

Pataisose siūloma įteisinti kraštovaizdžio architekto sąvoką, numatyti jų specifinį vaidmenį statybos procesuose. Nustatoma, kad šią veiklą gali vykdyti asmenys, įgiję atitinkamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, apimantį tiek menines, tiek technines disciplinas.

Planuojama, kad nuo šių pakeitimų įsigaliojimo 2027 metais želdynų projektų vadovavimui bus privalomas kraštovaizdžio architekto atestatas arba želdynų projektų rengimo vadovo pažymėjimas (ŽPRV), o nuo 2033 ŽPRV nebeliks. Šis pereinamasis laikotarpis suteikiamas, kad šiuo metu dirbantys specialistai galėtų įgyti tinkamą kvalifikaciją ar pasiruošti atestacijai pagal naujus reikalavimus.

Kraštovaizdžio architektai taps pilnateisiais LAR nariais. Bus ne tik sugriežtinta jų kvalifikacijos priežiūra, bet jiems bus taikomas profesinės veiklos etikos kodeksas.

Tikimasi, kad šie pakeitimai skatins glaudesnį pastatų architektų ir kraštovaizdžio architektų darbą jau pradinėse projekto stadijose. Tai leis pasiekti, kad pastatai ir jų aplinka funkcionuotų kaip vientisa, darni, ekologiškai tvari sistema.

Želdynų įstatymo pakeitimais bus užpildytos teisinio reguliavimo spragos dėl atsakomybės už neteisėtą želdinių naikinimą. Numatomi pakeitimai sudarys sąlygas aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms institucijoms tiesiogiai taikyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytas sankcijas už savavališką asmenims nepriklausančių, net ir nesaugotinų želdinių šalinimą.

Parengtuose Architektūros įstatymo pakeitimuose numatyta esminių naujovių dėl architektūrinių konkursų organizavimo, siekiant didinti viešųjų erdvių ir pastatų projektavimo kokybę. Savivaldybių tarybos bus įpareigotos per 2 metus nuo įstatymo įsigaliojimo nustatyti konkrečius atvejus savo teritorijose, kada architektūriniai konkursai yra privalomi. Taip pat būtų numatyta, kad architektūrinių konkursų laimėtojai įgyja pirmenybę derybose dėl tolesnio projektavimo paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu, kas užtikrina projekto vientisumą nuo idėjos iki realizavimo.

Pastabas ir pasiūlymus dėl šių įstatymų projektų galima teikti iki vasario 3 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Pranešimą paskelbė: Audris Kutrevičius, LR aplinkos ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Būsto prieinamumui didinti – 422 mln. eurų iš Socialinio klimato fondo

Būsto prieinamumui didinti – 422 mln. eurų iš Socialinio klimato fondo

Europos Komisijai patvirtinus Lietuvos Socialinį klimato planą, būsto prieinamumo didinimui šalyje numatyta daugiau kaip 422 mln. eurų iš Socialinio klimato fondo. Didžiausia finansavimo dalis – beveik 270 mln. eurų – bus nukreipta į kompleksinę ir dalinę daugiabučių renovaciją bei leis atnaujinti virš 37 tūkst. butų visoje šalyje. „Didelė dalis Lietuvos gyventojų yra įsikūrę energiškai neefektyviuose […]


VINGIO PARKE ATGIMSTA LEGENDINĖ VIETA: DURIS ATVERIA „7 FRIDAYS VINGIS“

VINGIO PARKE ATGIMSTA LEGENDINĖ VIETA: DURIS ATVERIA „7 FRIDAYS VINGIS“

Renginio tipas: Koncertas Renginio data: penktadienis, 2026 birželio 5 Renginio pradžia: 18:00 Renginio pabaiga: šeštadienis, 2026 birželio 6 Renginio vieta: 7 Fridays Vingis Vingio parke, M. K. Čiurlionio g. 102, naujam gyvenimui prikeliama vilniečiams brangi vieta – buvusios legendinės kavinės-restorano „Lakštingala“ patalpose duris atveria „7 Fridays Vingis“. Tai ketvirtoji „7 Fridays“ barų-restoranų tinklo lokacija Vilniuje, o per […]


Vasaros atostogų kontrolinis sąrašas: kaip paruošti namus prieš išvykstant ilsėtis

Vasaros atostogų kontrolinis sąrašas: kaip paruošti namus prieš išvykstant ilsėtis

Prasidėjus vasaros atostogų ir kelionių sezonui, daugelis svarsto, kaip išvykus pasirūpinti savo namų saugumu. IKEA tyrimo „Gyvenimas namuose“ duomenimis, 12 proc. Lietuvos gyventojų būsto saugumą įvardija kaip vieną svarbiausių aspektų, lemiančių gerą savijautą namuose. Interjero dizainerė dalijasi praktiniais patarimais, kurie padės ramiau mėgautis atostogomis ir grįžti į tvarkingus bei jaukius namus. Ruošdamiesi atostogoms dažnai daug […]


Pro virtuvines duris ar pro pagrindinį įėjimą? Kultūros paveldas ieško sprendimų, kaip atsiverti visiems

Pro virtuvines duris ar pro pagrindinį įėjimą? Kultūros paveldas ieško sprendimų, kaip atsiverti visiems

Įsivaizduokite situaciją: judėjimo negalią turintis žmogus į reprezentacinę kultūros erdvę įleidžiamas tik pro virtuvines duris. Neregys sustoja ties istorinio pastato laiptais, nes čia nėra jokių turėklų. Šeima su vaiko vežimėliu akimirksniu supranta – šioje vietoje jų nelaukta. Tai nėra išgalvoti scenarijai, tai – reali kasdienybė mūsų šalies paveldo objektuose. Vilniuje 2026 m. gegužės 28 d. […]


Netyčia sugadintas turtas gali stipriai paploninti piniginę: kas atsako už žalą nuomojamame būste?

Netyčia sugadintas turtas gali stipriai paploninti piniginę: kas atsako už žalą nuomojamame būste?

Ištepta sofa, nubraukta siena, netyčia įskelta kaitlentė ar ant parketo išsiliejęs vanduo – gyvenant nuomojamame būste net ir smulkios buitinės nelaimės dažnai sukelia nemažai streso. Vieniems tai baimė prarasti užstatą, kitiems – nerimas, kad teks padengti brangų remontą. Visgi įvykus rimtesnei nelaimei, gali paaiškėti ir tai, jog didžiausiu galvos skausmu tampa ne pati žala, o […]


Tinkamai įrengtas balkonas gali visiškai pakeisti būstą: dizainerė atskleidė, ko vengti

Tinkamai įrengtas balkonas gali visiškai pakeisti būstą: dizainerė atskleidė, ko vengti

Vis dažniau pabrėžiama kasdienio kontakto su gamta nauda emocinei sveikatai atsispindi gyventojų įpročiuose – žmonės nuolat ieško būdų daugiau laiko praleisti gryname ore net ir gyvendami mieste. Dėl šios priežasties balkonai ir terasos pamažu praranda anksčiau turėtą pagalbinės erdvės vaidmenį ir tampa pilnaverte namų dalimi, skirta poilsiui, darbui ar kasdienėms akimirkoms lauke. Tačiau tam, kad […]